„Kepenų fermentai – baltymai, kurie padeda šiame organe vykti įvairioms cheminėms reakcijoms. Fermentų padidėjimas signalizuoja apie pažeidimus, dėl kurių gali sutrikti kepenų funkcija. Dėl šios priežasties, kai diagnozuojami tokie pokyčiai, itin svarbu jų neignoruoti ir skubiai kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs efektyviausią gydymo būdą“, – pažymi G. Keršienė.
Kam gresia padidėjimo rizika?
Pakitęs kepenų fermentų kiekis gali parodyti tokias ligas kaip kepenų cirozė ar kepenų uždegimas, tačiau taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šie pokyčiai gali atsirasti dėl gyvenimo būdo.
„Su jų padidėjimu dažniau susiduria žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, valgo daug riebaus maisto ar turi antsvorio. Taip pat kepenų fermentų kiekis gali padidėti vartojantiems įvairius medikamentus ar narkotines medžiagas bei sergantiems tulžies pūslės ligomis, esant uždegimams ar infekcijoms“, – teigia gydytoja.
Šie fermentai gali padidėti ir nėštumo metu, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja detalesnio ištyrimo.
Kaip skirstomi fermentai?
Išskiriamos trys kepenų fermentų grupės: transaminazės, pavyzdžiui, aspartataminotransferazė (ASAT), alanininė aminotransferazė (ALAT) ar gamaglutamiltransferazė (GGT); fosfatazės, kaip šarminė fosfatazė (ALP); dehidrogenazės, pavyzdžiui, laktatdehidrogenazė LDH.
„ALAT ir ASAT fermentų padidėjimas gali būti susijęs su kepenų pažeidimais (kepenų uždegimas arba cirozė). Didesnis šarminės fosfatazės fermento rodiklis dažniausiai signalizuoja apie kepenų ar tulžies pūslės ligas, o GGT fermentas didėja žmonėms, linkusiems vartoti daug alkoholio arba sergantiems tulžies pūslės ligomis“, – sako gydytoja.
Kepenų fermentai gali padidėti laikinai ir po kurio laiko vėl atsistatyti. Dažniausiai taip nutinka, kai žmogus piktnaudžiauja alkoholiu ar netinkamai maitinasi. Visgi, jei kepenų fermentai didėja dėl kitokių priežasčių, svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
Kaip atpažinti pokyčius?
Kai kurie pacientai gali nejusti jokių simptomų, išduodančių šių fermentų padidėjimą. Kai kada pasireiškia požymiai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, diskomfortas pilvo srityje, pūtimas ar svorio pokyčiai. Taip pat dėl neaiškių priežasčių atsiradusios mėlynės ar kraujavimai, gelta bei odos niežulys. Atsiradus tokiems nusiskundimams, pirmiausia tiriami kepenų fermentai – ASAT, ALAT, šarminė fosfatazė bei GGT. Papildomai galima atlikti bendrą bilirubino, hepatitų žymenų tyrimus bei pilvo organų echoskopiją.
Norint užkirsti kelią kepenų ligoms, reikšmingą vaidmenį atlieka profilaktika. Anot gydytojos, sveikatos tyrimus, į kuriuos būtų įtraukti ir kepenų fermentų rodikliai, naudinga atlikti bent kas metus, o atsiradus minėtiems negalavimams, kreiptis į gydytoją. Kiekvienas susirgimas yra individualus ir tik tiksliai nustačius padidėjusių fermentų priežastį ar ligą, pritaikomas gydymas.
Sumažinti kepenų problemų riziką leidžia subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, reguliariai atliekama sveikatos patikra bei laiku diagnozuojamos ir gydomos lėtinės ligos.
BNS inf.