Kur Šilutėje rasti ožį? Tikint senovės ritualų galia, reikėtų ožį Saulės kryptimi aplink beržą apvesti. Taip Klaipėdos krašte lietuvininkai švęsdavo Ožio dieną. O dieną prieš tai – lapkričio 11-ąją – švenčiama paskutinė rudens šventė – Šv. Martyno diena. Po jos jau imama laukti žiemos, sniego ir Kalėdų.
Folkloro ansamblis „Verdainė“ rudens palydų proga krašto folkloro ansamblius pakvietė į vieną būrį. Pasak kolektyvo vadovės Reginos Jokubaitytės, kadangi vasara ansambliams, kaip ir piemenėliams, pats darbymetis, dabar atėjo laikas švęsti pabaigtuves.
Ypatingai Mažosios Lietuvos regione dar XX a. per šv. Martyną baigdavosi bernų ir mergų, t.y. žemės ūkio samdinių, samdos laikas. Šią dieną ūkininkai atsiskaitydavo su samdiniais.
R.Jokubaitytė pasakojo, kad šv. Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumu, ypač – vargšų šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kad, būdamas kareiviu, jis nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą. Vėliau Martynas paskelbtas šventuoju.
Nors, anot R.Jokubaitytės, dabar ožką Šilutėje vargiai rasi, o ir vesti ją ratais aplink beržą – tik stresas gyvuliui, senovėje lietuviai būtent taip šventė Ožio dieną, skirtą pakviesti žiemai. Kad greičiau pasnigtų, baltą ožką aplink beržą tris kartus piemenys apvesdavo. Baltas beržas ir balta ožka simbolizavo sniegą. Piemenukai džiaugėsi, kad prasidėjus sniegui pasibaigia ganiava. Šią dieną lauke ant laužo piemenukai paskutinį kartą kepdavo savo skanėstą – kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių.
Senovines apeigas atgaivinti, pasakojimais, dainomis ir šokiais vienas kitą linksminti susirinko Inkaklių folkloro ansamblis „Dainoriai“ ir Neįgaliųjų draugijos kaimo kapela „Šilo aidai“ (vad. A.Kmita), šilutiškių ansamblis „Ramytė“ (vad. G.Pocienė), „Vainuta“ iš 
Vainuto (vad. L.Mieliulytė). Prie folkloro ansamblių prisijungė ir žiūrovai, kartu sušokę bendrą šokį.
Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte per šv. Martyną kiekvienuose namuose šeimininkai samdiniams iškepdavo žąsį ir iš jos krūtinkaulio burdavo žiemos orus.
Buvusi „Verdainės“ ansamblietė Ona Judžentienė ėmėsi svarbiausio darbo – iškepė žąsį. Pagal senolių prietarus, jeigu krūtinkaulis iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą – nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga – nešalta. Ir atvirkščiai: jei prie galo grynai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta.
Seniau kaimo žmonės iš šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks oras bus per Kalėdas. Jei Martynas – su ledu, tai Kalėdos – su bradu, jei Martynas – su bradu, tai Kalėdos – su ledu.
Kadangi Šilutėje lapkričio 11-oji buvo giedra, tai, remiantis visais senolių burtais, šiemet žiema bus labai šalta. Tą patvirtino ir žąsies krūtinkaulio tyrinėjimai – žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga – šiltesnė.
Daugiau nuotraukų albume
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.