Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba imasi griežtų priemonių prieš afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsmės neįvertinusius ūkininkus: visuose be išimčių ūkiuose – ir stambiuose, ir visai smulkiuose – bus pradėti išsamūs tikrinimai, o prasižengusieji, t.y., saugumo priemones nepakankamai taikę ūkių savininkai, bus baudžiami.
Pernai tikrinant Šilutės rajone esančius kiaulių ūkius buvo pasitelkti ir seniūnijų žemės ūkio specialistai, kurie iš viso patikrino 79 ūkius. Pažeidimų nustatyta 11-oje ūkių. Juos vėliau lankė VMVT specialistai, nesitvarkantiems buvo surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai, jie priversti susitvarkyti.
„Jei dar liko manančių, kad išvengs prievolės vykdyti reikalavimus, tai jie apsirinka: tikrinsime visus, o jei reikės – ir bausime“, – įspėjo Šilutės VMVT viršininkas Edmundas Ciparis.
Trečdalis ūkių reikalavimų nesilaikė
Griežtų priemonių imtis nutarta todėl, kad jau šiais metais Lietuvoje užregistruoti 103 AKM užsikrėtę šernai, o praėjusią savaitę ligos protrūkis užfiksuotas ir kiaulių laikymo vietoje Biržų rajone. „Mūsų šalies veterinarijos specialistams kelia nerimą nesiliaujantys afrikinio kiaulių maro atvejai ir protrūkiai“, – teigiama Lietuvos VMVT išplatintame pranešime.
Nustatę AKM mažame ūkyje, Biržų VMVT inspektoriai patikrino, kaip laikomasi biologinio saugumo reikalavimų kituose, į ligos židinio zoną patenkančiuose kiaulininkystės ūkiuose. Iš patikrintų 11 ūkių tik 1 atitiko visus keliamus biologinio saugumo reikalavimus, likusiuose 10 ūkių nustatyta pažeidimų. Kai kuriuose jų buvo netinkamai įrengti, užšalę dezinfekciniai barjerai, neaptvertos kiaulių laikymo vietų (tvartų) teritorijos, dažnai netinkamai pildyti gyvulių judėjimo dokumentai. Ne visi kiaulių laikytojai keitė avalynę ir drabužius eidami į kiaulių laikymo vietą.
Nedrausmingi ūkininkai sulaukė administracinių nuobaudų.
2016 metais VMVT inspektoriai patikrino 3900 kiaulių laikymo ūkių ir nustatė, kad 1180-yje iš jų biologinio saugumo priemonės neatitinka reikalavimų.
Lietuvos VMVT pranešime spaudai teigiama, kad nuo šiol tarnybos specialistai dar aktyviau vykdys patikrinimus ūkiuose.
Šiuo metu jau tik trečdalis Lietuvos teritorijos nepakliūva į AKM apsaugos zoną. Arčiausiai Šilutės rajono ši zona yra ties Seredžiumi ir Raseiniais.
Tie kiaulių laikytojai, kurie supranta šio pavojingo viruso grėsmę, AKM židinio apsaugos ir priežiūros zonose, o ypač ūkiuose, neatitinkančiuose biologinio saugumo reikalavimų, patys pradėjo skersti kiaules savo reikmėms, o jų kraujo ir organų mėginius pristato į teritorines VMVT ištirti dėl AKM.
Nesitvarkantiems – solidžios baudos
„AKM atvejai laukinėje faunoje nustatomi beveik kiekvieną dieną, ir tai jau tęsiasi 3 metus. Patirtis rodo, kad daugėjant AKM užsikrėtusių šernų didėja rizika virusui patekti į kiaulių laikymo vietas. Nors informacijos apie pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus kiaulių laikytojams pateikiame nuolat, tačiau ne visi suvokia šių būtinų priemonių įgyvendinimo svarbą. Didžioji dalis ūkininkų vis dar mano, kad šiuos reikalavimus diegti reikia tik dėl VMVT inspektorių patikrinimų.
Rajonuose, kuriuose AKM nuolat nustatomas šernams, yra didesnė rizika virusui patekti į kiaulių ūkius, tad visi jie bus tikrinami dėl biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo. Tai bus ne vienkartinio pobūdžio akcija, o nuolatinis procesas. Kiaulių laikytojai turės apsispręsti – ar laikyti kiaules ūkiuose, kurie atitinka biologinio saugumo reikalavimus, ar jų atsisakyti“, – teigiama VMVT pranešime.
Taip pat primenama, kad nemažai ūkininkų nepagalvoja, jog į ligos židinio apsaugos ar priežiūros zoną patekus komerciniam ūkiui, jo vadovybė gali paduoti į teismą ūkininką, dėl kurio kaltės virusas išplito į aplinką ir atnešė didžiulių finansinių nuostolių.
Šilutės VMVT viršininkas E.Ciparis informavo, jog neverslinių kiaulių laikymo vietas – tas, kuriose laikoma iki 10-ies kiaulių, – tikrins įgaliotieji veterinarijos gydytojai. Į ūkius, kuriuose laikoma daugiau nei 10 kiaulių, taip pat, jei yra paršavedžių, vyks Šilutės VMVT teritorinio padalinio inspektoriai. Tokia taktika pasirinkta todėl, kad skirtingo dydžio ūkiams yra taikomi skirtingi reikalavimai.
Su biologinio saugumo reikalavimų nesilaikančiais ūkininkais žadama nebesitaikstyti – jiems bus taikomos administracinio poveikio priemonės. Baudos solidžios: pirmą kartą reikalavimus pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 1 450 eurų. Pakartotinai nustačius pažeidimus, asmenys gali būti nubausti nuo 50 iki 550 eurų baudomis, o vadovai – nuo 150 iki 2300 eurų.
Be kita ko, gali būti konfiskuojami ir gyvuliai.