Kiemuose – netvarkingos mašinos, gamtoje – ne geresni poilsiautojai

automobiliai ant zolesBirželio 1-ąją prasidėjusi akcija „Automobilį statyk atsakingai“ tęsis iki vasaros pabaigos, bet tam tikras išvadas daryti jau gali ir aplinkosaugininkai, ir miškininkai. Ir vieni, ir kiti akylai stebi gamtoje poilsiaujančius žmones – žiūri, ar automobilius jie palieka tam skirtose aikštelėse, ar nepažeidžia aplinkosaugos reikalavimų.

O mūsų skaitytojas teigia, kad aplinkosaugininkams reikėtų kontroliuoti mašinų savininkus ne tik pamiškėse, paupiuose, bet ir daugiabučių kiemuose, prekybos centrų aikštelėse. Netvarkingi automobiliai tepalais taip užteršia kiemus ir stovėjimo aikšteles, kad žmonėms sunku jas pereiti neįlipus į išvarvėjusių tepalų balas. Ant avalynės prilipę tepalai patenka į butus ir nuodija gyventojus, dalį teršalų į žemę nuplauna lietus.

Žvejai važiuoja ir per pievas

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros pareigūnai į reidus įprastai susiruošia kartu su Gyvosios gamtos inspekcijos inspektoriais. Pagrindinis jų tikslas, žinoma, tikrinti, ar nedaroma žvejybos taisyklių pažeidimų, tačiau pro jų akis nepraslysta ir prie pat vandens pastatyti žvejų automobiliai.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys sako, kad kasmet vien Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje didesnes ar mažesnes baudeles pelno apie 100 mašinas ne vietoje pasistačiusių žmonių. Kiekvieno reido metu nustatoma po 1-2 tokius atvejus.

Tačiau užkluptieji irgi turi ką atsikirsti aplinkosaugininkams. Vairuotojai piktinasi, kad parko teritorijoje trūksta tinkamos infrastruktūros, nėra įrengta vietų automobiliams statyti.

A.Kairys pripažįsta, kad priekaištai teisingi. Vietų naujoms aikštelėms įrengti nuolat ieškoma, ieškoma ir finansavimo šaltinių.

Visgi direktorius pastebi, kad pažeidimų gamtoje kasmet mažėja, mažėja ir šiukšlių paupiuose, nes daugelis žmonių supranta, kad gamtą turi tausoti.

Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, pagal jo apsaugos reglamentą, draudžiama važinėti ne keliais, o statyti automobilius galima tik ant grunto dangos. Tačiau Gyvosios gamtos inspekcijos inspektoriai pastebi, kad kai kuriems poilsiautojams tai nė motais.automobiliai tepalu demes

„Žvejai važiuoja, kur jiems patinka. Net pamatę takelį per pievą jau įsivaizduoja, kad čia keliukas, ir bando juo nusigauti iki atokesnių žvejybos vietų. O dažnai mašiną palieka tiesiog pievoje ar šalia vandens“ – sako Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos specialistė Laimutė Bulsienė.

Bet, anot inspektorės, tie, kuriems jau teko pabendrauti su tikrintojais, automobiliui pastatyti ieško leistinos vietos. Todėl inspektoriai mano, kad nemažai žmonių tiesiog nežino taisyklių, o kartą jas priminus vėliau jų nepažeidinėja.

Gali bausti ir kiemų teršėjus

Aplinkosaugininkai gali bausti ir tuos, kurių netvarkingi automobiliai teršia kiemus.

Pasak A.Kairio, specialiai tokių reidų po kiemus nedaroma, bet jei gaunamas koks pranešimas ar fotografija apie varvančius automobilių tepalus, važiuojama į vietą ir tikrinama. Jei reikia nustatyti mašinos savininką, pasitelkiama policija.

Tokiems netvarkingiems vairuotojams taikoma administracinė atsakomybė. Prie jos dar gali būti pridėta žala gamtai, o kai kuriais atvejais užtenka tik vadinamojo minimalaus įkainio už gamtos teršimą, kuris ne toks jau ir minimalus – 145 eurai.
„Galima nubausti net ir už šuns ekskrementų išmetimą ne vietoje, už kelių litrų statybinio mišinio išpylimą ne vietoje arba numestą nuorūką, tereikia įrodymų“, – sako A.Kairys.

Lietuviai supranta tik nubausti

Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis irgi pastebėjo, kad „lietuviai viską supranta tik per baudas“. Todėl ir parko darbuotojai nuolat tikrina poilsiautojus.

Pasak V.Pavilonio, parko teritorijoje vis mažiau aptinkama ne tik pažeidėjų, bet ir šiukšlių.

Vis dėlto yra dar kelios vietos, kur elgesio gamtoje taisyklės pažeidžiamos itin dažnai. Viena jų – Aukštumalės ir Atmatos krantų kampas, ypač pamėgtas poilsiautojų. Todėl parko direkcija numatė šioje vietoje įrengti ir valčių nuleidimo slipą, ir automobilių aikštelę, laukiama tik finansavimo.

„Visi siekiame vieno tikslo – kad vaikai ir gyvūnai po švarią žolę lakstytų, o suaugusieji ant jos nesibaimintų prisėsti“, – reziumavo V.Pavilonis.

Ardyti miško paklotę gali tik šernai

Miškininkai irgi nuolat kovoja su panašiais pažeidėjais, panorusiais savo mašinyte pavažiuoti mišku ar ją pastatyti tiesiog ant miško paklotės.

Šilutės urėdijos vyr. miškininkas Viktoras Aužbikavičius sako, kad taip besielgiantys žmonės ardo miško paklotę, o ją ardyti, anot vyr. miškininko, leidžiama tik šernams.

Jis sutinka, kad miško keliukai – labai siauri, tad jei vienas uogautojas savo transporto priemonę paliktų ant keliuko, kitas nebepravažiuotų. Todėl miškininkai nuolat platina miškų keliukus, įrengia įvairias poilsiavietes, šalia kurių ir vietų mašinoms statyti yra daugiau. Tad poilsiaujant miške vertėtų ieškoti tokių vietų.

Miškininkai neskuba bausti neatsakingai besielgiančių žmonių. Dažniausiai, jei tai nėra jau žinomas pažeidėjas, tik įspėja žodžiu ir paaiškina, kokią žalą tokiu būdu daro miškams, o reiškia – ir patys sau.

V.Aužbikavičius pasidžiaugia, kad ir piktavalių šiukšlintojų miškuose mažėja, ypač – pradėjus veikti taros supirkimo sistemai.
„Smagu, kad vis daugiau žmonių supranta, kad bet kokiu būdu teršdami gamtą kertame šaką, ant kurios sėdime patys, sėdės mūsų vaikai ir anūkai“, – sako V.Aužbikavičius.

Baudžia tik didelių avarijų kaltininkus

Šilutės policijos viršininką laikinai pavaduojantis Alvydas Balandis sako, kad jei iš automobilio varvės bet kokie skysčiai, privalomos techninės apžiūros jis nepraeis.

„Bet tikrai niekam ne naujiena, kad didžiuma Lietuvos važinėja kelių dešimčių metų senumo mašinomis, o TA vis dar galima nusipirkti. Tai įrodo kartkartėmis nuskambantys TA atliekančios valstybės įmonės „Transkona“ tarnautojų papirkimo skandalai“, – bandome provokuoti l.e.p. policijos viršininką.

A.Balandis mano, kad didesnį dėmesį netvarkingoms mašinoms turėtų skirti aplinkosaugininkai. O gyventojams, besipiktinantiems tepalų balutėmis kiemuose, belieka stebėti, kurio kaimyno automobilis varva, ir jį įspėti. Jei vairuotojas problemos nesprendžia, galima kviesti aplinkosaugininkus.

Policija baudžia tik tuos vairuotojus, kurie keliuose sukelia didelius incidentus, ir ištekėję skysčiai padaro žalą gamtai.
„Jei visi važinėtume ne senesniais kaip 5 metų automobiliais, taip nebūtų. O dabar belieka apeliuoti į kaimynų sąžinę ir priminti, kad visų vaikai po tas tepalų balutes vaikšto ir namo jų likučius neša“, – mano pareigūnas.

Galima pelnyti solidžią baudą

LR Aplinkos ministerijos atstovė Brigita Stankevičiūtė primena, kad vandens apsaugos reikalavimų pažeidimas ir automobilio palikimas tiesiog pakrantėje yra brangus malonumas. Jis šeimininkui gali užtraukti įspėjimą arba baudą iki 144 Eur.

Pasak B.Stankevičiūtės, transporto priemonių statymo reikalavimų dera paisyti ne tik prie vandens telkinių, pajūryje, bet ir girioje, miške, mieste.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą piliečiams užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 14 Eur iki 144 Eur. Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas bekele užtraukia įspėjimą ar baudą nuo 14 Eur iki 57 Eur, jei toks pažeidimas padarytas saugomoje teritorijoje – numatyta bauda nuo 86 Eur iki 144 Eur.

Vairuotojų patikrinimai vyks iki vasaros pabaigos, todėl aplinkosaugininkai ragina visus elgtis atsakingai. Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai aplinkosaugininkams – Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro telefonu (8 5) 273 2995.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.