Kovo pabaigoje Pagryniuose dingo prancūzų buldogų veislės šunytė Liusė. Nuo 1500 iki 4000 eurų įvertinta kalytė prapuolė tiesiog iš šeimininkų kiemo, lauke palikta vos kelioms minutėms. Pasigedę Liusės, namiškiai jos iškart ieškojo, taip pat išplatino informaciją laikraščiuose, socialiniuose tinkluose, bet šunytė ligšiol neatsirado… Pasakodama apie Liusės dingimą, jos šeiminkė Andra negali sulaikyti ašarų. Moteris įtaria, kad jos augintinė gali būti pavogta.
Andra ne vienintelė šilutiškė šiomis dienomis ieškanti savo šuns. Balandžio 11-ąją Šilutėje dingo maišytas pekinų veislės šuo Rikis. Jo šeimininkai taip pat sielojasi ir neatmeta versijos, kad jų augintinis galėjo būti pavogtas.
Kokiais tikslais gali būti vagiami šunys ir kiek jų atsiranda, „Šilutės naujienos“ klausė Lietuvos kinologų draugijos viešųjų ryšių atstovės Aurelijos Staskevičienės.
Prancūzų buldogė išnyko
„Suprantu, kad būna baisesnių bėdų: žmonės miršta, vaikai serga, bet Liusės dingimas mūsų šeimai yra didelė bėda“, – nesuvaldydama ašarų pasakoja A.Petrošienė. Liusė ne vienintelė moters augintinė, Andra turi prancūzų buldogų veislės šunų veislyną, ji jau 18 metų priklauso Prancūzų buldogų ir mopsų
mylėtojų klubui. Taigi šios veislės šunys daugiau kaip 20 metų gyvena moters šeimoje.
Sakoma, kad prancūzų buldogai yra šunys, turintys humoro jausmą, tvirti, protingi, išskirtinės išvaizdos, žaismingo charakterio. Pasak Andros, Liusė ypatinga tuo, jog yra anksčiau augintos kalytės anūkė. Prieš keletą metų veisėja buvo įsigijusi kilmingą kalytę, kuri atsivedė pirmą vadą.
Jos vieną vaiką atidavė kolegoms estams, su sąlyga, kad jie gražins šios šunytės vaiką, – tokie draugiški susitarimai dažnai būna klubuose.
Pernai gruodį Andra su savo augintiniais dalyvavo tarptautinėje parodoje. Į parodą atvažiavo ir estai, kurie ištesėjo pažadą ir atvežė Liusę. Visa Andros šeima labai ja džiaugėsi ir mylėjo.
Moteris Pagryniuose gyvena jau 15 metų, šeimos namo kiemas aptvertas. Kartais šunys pralįsdavo pro tvoros tarpą, bet pašaukti jie tuoj pat parbėgdavo atgal. Savo augintinių šeima nepalikdavo vienų.
Andra prisimena, kad Liusės dingimo dieną, prieš Velykas, ji grįžo iš miesto ir išleido šunis į lauką. Tuo metu kieme buvo jos sūnus. Moteris nuėjo į namus persirengti, kaip pati sako, užtruko 3 – 5 minutes. Išėjusi į lauką pašaukė šunis, tačiau vietoje dviejų parbėgo viena Gilė, o Liusės nebuvo.
Namuose dar buvo Andros tėtis, dukra. Visi iškart pradėjo šunytės ieškoti – pievoje už namų, šaukdami Liusę važinėjo po apylinkę. Vėliau informaciją apie dingusį šunį jie išplatino socialiniuose tinkluose, laikraščiuose, skelbimus pakabino parduotuvėse. Tačiau šunelis ligšiol neatsirado.
„Ji tiesiog išnyko“, – sako šeimininkė.
Girdėjo apie „daugyklas“
Per kelias savaites žmonės kėlė įvairias kilmingos prancūzų buldogės dingimo versijas: pamiškėje ją galėjo nusinešti lapė, ji galėjo paskęsti netoliese esančiame prūde, ją galėjo partrenkti mašina. Visgi labiausiai tikėtina, kad šuniuką kažkas nusižiūrėjo ir piktybiškai pasiėmė. Prieš kelias dienas Andrai skambino moteris, kuri sakė, kad dingimo dieną šunytę matė bėgančią keliuku link Pagrynių kaimo.
„Mažylė bėgo link namų, o ne į pievas. Tai nuojauta sako, kad ją tikrai kažkas priglaudė ar pasiėmė. Ji čipuota, aišku yra vilties, kad kažkada atsiras“, – viliasi moteris.
Ji yra girdėjusi, kad Šilutėje vienai kirpėjai buvo pradingęs jorkšyro terjeras. Ji jo ieškojo ir nerado. Vėliau pas veterinarą viena moteris atvedė šios veislė šunį. Veterinarui moteris pasakė, kad gyvūnas nečipuotas, visgi jis nusprendė patikrinti. Pasirodė, kad šuo priklauso kitai šeimininkei.
Andra yra girdėjusi apie vadinamąsias „daugyklas“ kituose miestuose. Tokiose vietose grynaveisliai šunys laikomi narvuose, kergiami, o šuniukai brangiai parduodami į užsienį. „Būna, kad po kelių vadų kalytėms iškrenta gimdos ir jas užmigdo, o šuniukus konvejeriu siučia į Angliją po 1000 svarų“, – psakojo pagryniškė, kuriai baisu pagalvoti, kad jos mylima šunytė galėtų patekti į tokią vietą.
Liusę priglaudusius žmones šeimininkė labai prašo ją grąžinti, nes šunytei reikia specialaus maisto, vitaminų, skiepų. Šunytės ilgisi visa šeima ir kiti namuose gyvenantys prancūzų buldogai.
Ieško ir kito šuns
Nuo balandžio 11 dienos savo dingusio šuns, vardu Rikis ieško ir kiti šilutiškiai. Šuo išėjo pasivaikščioti į lauką šalia namų ir nebegrįžo. Šuns šeimininkai tikrino įvairias versijas, tačiau kol kas nepasitvirtino nei viena. Jiems skambinę žmonės sakė matę šunį gulintį griovyje, kiti gi sakė matę tokį patį šunį, tik apkirptą…
Šeimininkai galvoja, kad jų augintinis taipogi gali būti pavogtas ir griebiasi šiaudo, kad tik jį surastų. O padėjusiems surasti šunį, žada atsilyginti.
Atsiranda tik pusė dingusių šunų
Lietuvos kinologų draugijos atstovė A.Staskevičienė pasakojo, jog veisliniai šunys vagiami nedažnai. Blogus kėslus galbūt pristabdo tai, kad Lietuvos kinologų draugijos šunys, turintys išduotus kilmės dokumentus, yra suženklinti – jie turi integrinį grandyną (mikročipą) ir jų duomenys yra įvesti į bendrąją šunų duomenų bazę. O jei yra paženklinti, vadinasi, duomenų bazėje figūruoja ir šeimininko pavardė.
„Gal ir netinkamas palyginimas, bet, jeigu jūs nugvelbėt automobilį, kaip po to jį įforminsit, juk jis turi šeimininką. Augintinių vagystes taip pat pristabdo gyvūnų draudimas, tik gaila, kad Lietuvoje gyvūnai vis dar neaktyviai draudžiami“, – pasakojo A.Staskevičienė. Statistikos, kurios veislės šunys yra vagiami dažniausiai, nėra. Kartais vagystėms priskiriami paprasčiausi šunų pabėgimai (patinas – paskui rujojančią kalę, medžioklinis šuo, ištrūkęs iš savo teritorijos ir užuodęs žvėrį). Vienetiniais atvejais už pavogtą šunį vagys paprašo išpirkos, kuomet asocialiems asmenims trūksta pinigų buteliui ir taip jie prasimano uždarbį, nusižiūrėję prie parduotuvės laikinai pririštą šunį. Beje, šunims ten tikrai ne vieta, šuo niekada negali būti paliktas vienas viešoje vietoje.
Anot A.Staskevičienės, pusė dingusių šunų atsiranda. Šiuo atveju svarbu šeimininkų atsakomybė: šuo negali būti paliktas vienas, nes tai gyvūnas; šuo turi turėti informaciją apie save – jei nepaženklintas, tai bent antkaklio vidinėje pusėje turi būti informacija apie šeimininkus. Šeimininkai turi kuo greičiau skelbti apie dingimą į socialinius tinklus – tai operatyviausia priemonė informuoti aplinkinius. Šunininkų bendruomenė paprastai yra solidari, tuoj pastebės, kad kažkas turi anksčiau nematytą šuniuką.