Kintiškiai nerimauja dėl apsemtų kelių ir apleistų pavojingų statinių

 

KINTAI VALDZIA__3Kintų seniūnijos gyventojų susitikime su Savivaldybės vadovais, seniūnas Antanas Kližentis savo veiklos ataskaitą teikė ne už 2018 metus, bet vardijo visus svarbiausius darbus, atliktus per ketverius metus.

Minijos kaimo gyventojai valdžiai guodėsi, kad ir vėl, kaip kasmet, vos išvažiuoja apsemtu keliu, kintiškiai piktinosi gyvenvietėje stovinčiais apleistais statiniais, kurie bet kada gali tapti didelės nelaimės priežastimi, ir domėjosi, kodėl Kintai nebesiekia kurortinio miestelio statuso.

 

Apstu rūpesčių dėl vandens

Kintų seniūnas A. Kližentis savo kalbą pradėjo paminėjęs seniūnijos gyventojų skaičių – 1700. Tačiau tuo pat metu paminėjo ir jo atmintyje išlikusį kur kas didesnį skaičių – apie 3500 – tiek, kiek jų čia gyveno prieš du dešimtmečius, kai jam buvo patikėta eiti seniūno pareigas.

Klausantis seniūno aiškėjo, kad gyvenimas Kintų seniūnijoje yra gana sudėtingas, labiausiai dėl to, kad kaimuose gyvenantiems žmonėms kyla nuolatinė potvynio grėsmė. Puiki iliustracija – Vabalų žiemos polderis, kuriame žemiau jūros lygio esančios sodybos yra nuolat apsemiamos.

Pasak A. Kliženčio, Šyšgirių kaime yra vos kelios sodybos, bet norint pasiekti jų gyventojus tenka įveikti net 0,8 – 1,5 m gylio potvynio vandens užlietas kelio daubas. Tokiems sodiečiams vienintelę pagalbą suteikia ūkininkė Virginija Macijauskienė, kurios šeima galingu traktoriumi atgabena žmonėms maistą ir viską, ko prireikia kasdienybėje.
Yra ir taip apsemtų sodybų, kuriose potvynio vanduo pasiekia pastatų palanges. Kodėl tokiose vietose žmonės dar gyvena – dėl egzotikos ar tai tiesiog toks gyvenimo būdas? Anot seniūno, tai sprendžia jie patys.

Tokias seniūno kalbas papildė mero pavaduotojas Algis Bekeris. Jis pasakojo, kad vaikystėje yra gyvenęs vienoje iš dabartinės Kintų seniūnijos gyvenviečių – Rugulių kaime, ir gerai prisimena įspūdžius, kai atsibudo drėgnoje lovoje ne todėl, kad įvyko “nelaimė”, bet todėl, kad potvynio vanduo pasiekė jo guolį…

Tvarkytos siurblinės ir gatvės

A. Kližentis, minėdamas reikšmingesnius darbus paminėjo 2015 m Ventėje atidarytą paukščių stebėjimo taką ir paminklą nuskendusiems žvejams atminti. Jis sakė, kad per 4 metus išvalyta daug seniūnijos kanalų ir tvarkyta siurblinių, kurios dabar dirba geriau, 2016 metais tvarkyta ir centrinė Kintų gatvė, kuri dabar puošia miestelį.

Kalbėdamas apie 2018 metų darbus, seniūnas paminėjo Ventės kaimo Žvejų gatvės rekonstrukciją, kuri iki tol jau buvo virtusi kritulių vandens upeliu.KINTAI VALDZIA__2

Pasak seniūno, Kintų bendruomenė, gavusi praėjusių metų savivaldybės paramą, pastatė šalia mokyklos pastato suoliukus. Jo nuomone, gyvenvietėje turi būti tvarkinga mokykla, gyvuoti medicinos ir kultūros įstaigos, tuomet seniūnijoje viskas eis tik į gerą.

Valdžios atstovai kintiškiams pasakojo apie 2018 m. veiklą savivaldybėje, įgyvendintus bei planuojamus Kintų seniūnijoje esančių žiemos bei vasaros polderių tvarkymus. Meras Vytautas Laurinaitis užsiminė ir apie planus Kuršių marių pakrantėje, tarp miestelio paplūdimio ir žvejų prieplaukos, steigti kaituotojų ir buriuotojų sportui skirtą bazę. Kita puiki idėja yra visiškai atnaujinti poilsiavietę „Vėtrungė“, kuri veiktų ne tik vasarą, bet ir žiemą. Savivaldybė jau dvejus metus aktyviai kuria planus, kaip tai įgyvendinti, yra net perėmusi poilsiavietę savo nuosavybėn. Tačiau, kad viskas vyktų taip, kaip norisi, reikia surasti partnerius, kurie teiktų svečių apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, taip pat reiktų bendradarbiauti su profesinio mokymo įstaigomis. Tačiau įgyvendinti to vis dar nepavyksta.

Laukia pinigų už vėjo jėgainių kaimynystę

Minijos kaimo seniūnaitis Jurgis Gečas savivaldybės vadovams pasakojo, kad jau prasidėjo potvynis, o kelyje nuo Povilų link Minijos kaimo yra dauba, kuri jau ne vieną dešimtmetį kankina vietinius. Į šią daubą suplūsta lietaus ir tirpstančio sniego vanduo iš laukų ir pievų. Jam nėra kur nubėgti, todėl jis apsemia poros šimtų metrų kelio atkarpą. Tądien, pasak J. Gečo, ant kelio buvo apie 60 cm vandens su ledų nuolaužomis, tad į susitikimą su valdžia J. Gečas nebūtų galėjęs atvykti lengvuoju automobiliu – gelbsti tik visureigis. Tad kaip Minijos kaimo žmonėms sulaukti svečių ir poilsiautojų?..

Meras V. Laurinaitis sakė, kad jau ketvirti metai Susisiekimo ministerija žada, kad minėtas kelias bus rekonstruotas, tačiau darbai niekaip nepajuda. Šis kelias priklauso Automobilių kelių direkcijai, tad savivaldybė gali būti tik prašytoja.

J. Gečas prašė bent jau kaip nors sumažinti vandens gylį ant kelio. Jo nuomone, tądien vandenį dar buvo galima išsiurbti siurblinės pagalba, kaip jau ne kartą buvo daryta. V. Laurinaitis pažadėjo, kad jeigu techninės sąlygos leis, taip ir bus padaryta. Redakcijos žiniomis, jau kitą dieną buvo pajungta siurblinė, kuri sumažino vandens lygį mingiškių kelio dauboje.

Mockių kaimo gyventojai reiškė susirūpinimą, kad į sąskaitas nebegauna pinigų už tai, jog gyvena šalia vėjo jėgainių. Kai kurių tikinimu, jau ir vaistų nebėra už ką nusipirkti. Seniūnas A. Kližentis paaiškino, kad Mockių bendruomenė gaudavo tokių lėšų, tačiau dabar yra išaiškinta, kad Vėjo jėgainių parko parama negali būti išmokama gyventojams grynaisiais pinigais. Todėl 2018 m. lėšos yra gautos, bet nebus panaudotos tol, kol bus apsispręsta kokią programą už jas įgyvendinti.

Meras pridūrė, kad savivaldybė, nors ir turi teisę iš surinktų lėšų 15 proc. panaudoti savo reikmėms, nepaima nė cento. Todėl visos paramos lėšos atitenka bendruomenėms, kurių kaimynystėje yra vėjo jėgainės.

Vietinius piktina griuvenos

Kintiškis Jonas Ozolas valdžios klausė, kodėl Kintai nebesiekia kurortinio mietelio statuso. Jam buvo paaiškinta, jog prieš 8 metus buvo keliama tokia iniciatyva, tai buvo daroma ir dėl to, jog tuomet kintiškiai aršiai priešinosi naftininkams, siekusiems Kintuose pradėti naftos gavybą. Tačiau, pasak A. Kliženčio, pati Kintų bendruomenė atsisakė siekti tokio statuso, nes būtų tekę riboti daug ūkinės veiklos.

J. Ozolas taip pat stebėjosi, kodėl gražėjant Kintų miesteliui prie įvažiavimų į jį stovi dvi griuvenos – buvusi pieninė ir katilinės pastatas. Šie pastatai jau dešimtmečius ne tik nepuošia miestelio, bet ir kelia pavojų į juos užsukantiems jauniems žmonėms. Jis mano, kad jeigu ten įvyks nelaimė, atsakingi bus seniūnijos ir savivaldybės vadovai.

Tiek seniūnas, tiek savivaldybės vadovai pripažino, kad jie nedaug gali padaryti, nes pastatai yra privatizuoti. Pasak administracijos direktoriaus Sigito Šepučio, paveikti savininkus galima tik baudomis ir didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu, tačiau akivaizdu, kad tokių priemonių yra per mažai. Tokių pastatų savininkai Šilutės savivaldybės biudžetui moka 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį, ir tai yra didžiausias galimas ir 10 kartų didesnis mokestis, nei moka visi kiti.