Pavasarį Kintų Vydūno kultūros centre startavęs edukacinis renginių ciklas „Baltų ženklai ir simboliai liaudies mene“ įgauna pagreitį.
Pasimokę, kaip marginti velykius, tapyti ant šilko ir pasigaminę papuošalų iš emalio, šiandien kintiškiai gyvena artėjančio jubiliejinio emalio simpoziumo nuotaikomis.
Naujai sužibusios idėjos
Pavasarį startavusių edukacinių užsiėmimų veiklos, pasak Kintų Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės, nėra naujos. Tik šiemet jos įvilktos į vienus marškinius ir priglobtos po bendro projekto stogu, kartu paliekant erdvę ir profesionaliam menui. Jo kūrėjai paslaptimis dalinasi su dar tik pradedančiais žengti kūrybiniu keliu, ir su tais, kurie siekia praplėsti saviraiškos galimybes.
Kalbėdama apie projektą, kuriam metinį finansavimą skyrė Kultūros ministerija ir rajono Savivaldybė, R.Tarvydienė pasakojo, kad bendra tema – baltų simboliai – pasirinkta neatsitiktinai.
„Norėjosi projekto tematiką susieti su vietove, kurioje jis vykdomas, su istorija – kad viskas įgautų prasmę. Paskui pastebėjome, kad visi edukaciniai renginiai lyg savaime išsidėliojo prieš tradicines, kalendorines šventes“, – sakė R.Tarvydienė.
Rasti tiek profesionalų menininkų, tiek dailiaisiais amatais laisvalaikiu besidominčių žmonių, galinčių patirtimi pasidalinti su edukacinių užsiėmimų dalyviais, sunku nebuvo – Kintai jau yra išauginę ne vieną kūrėją.
Simbolius naudojame intuityviai
Startas projektui buvo duotas prieš Velykas, kai įvyko užsiėmimas, kurio metu pristatytas velykių marginimo menas. R.Tarvydienė prisiminė, kad moterys ir vaikai, kurie dalyvavo šioje pamokoje, pageidavo, kad panašios veiklos vyktų nuolat. Įgyvendinti ne tik dalyvių, bet ir organizatorių norus šią idėją paversti realybe padėjo būtent anksčiau minėtas projektas.
Gegužės mėnesį į Kintų Vydūno kultūros centrą pakviestas Šilutėje viešėjęs etnologas Libertas Klimka simboliškai lyg ir atidarė visą renginių ciklą, papasakodamas apie pagrindinį visame kame vyravusį ženklą – ratą, ir kaip jis susijęs su kalendorinėmis šventėmis.
„Dabar dauguma žmonių atitrūkę nuo žemės darbų, o anksčiau būtent jie diktuodavo šventes ir apeigas. Žmonės gyveno su gamta, pagal jos cikliškumą reguliavo ir savo gyvenimą – naujų darbų pradžią ir pabaigą, panašius dalykus“, – sakė R.Tarvydienė.
Ji pati birželio mėnesį į edukacinį renginį „Ženklai ir simboliai tekstilės raštuose“ susirinkusioms moterims ir merginoms papasakojo, ką savo raštais audiniuose užkoduodavo, ir ko prašydavo mūsų prosenelės.
Pasak projekto vadovės, tuos pačius ženklus, tik galbūt modernesnes jų transformacijas intuityviai mes vartojame ir šiandien. Nebėra tik mistikos – nežinome, kaip simboliais prašyti Dievo palaimos, saugumo, sėkmės.
Tapybą ant šilko įvaldžiusi kintiškė Virginija Rudienė pamokė, kaip galima marginti skaras.
„Norėjosi į šiandien naudojamas technikas įnešti mūsų tautos pasaulėžiūros prasmes. Manau, kad tai pavyko, nes daugelis seminaro dalyvių, margindamos skaras, nesinaudojo šabloniniais pavyzdžiais, o bandė prasmes dėlioti pačios“, – sakė R.Tarvydienė.
Emalis sparčiai populiarėja
Net tris dienas prieš Jonines seminaro dalyviai plušo palinkę prie metalo. Juvelyrai kintiškis Romas Tarvydas ir šilutiškis Aurimas Liekis mokė iš metalo ir emalio pasigaminti ne tik originalius kūrybine prasme, bet ir mielus širdžiai papuošalus. Tada nenuostabu, jog į šį seminarą sugužėjo visas būrys dailiosios lyties atstovių.
R.Tarvydienė puoselėja mintį baigiantis metams surengti visų užsiėmimuose padarytų darbų parodą. O šiuo metu Rita ir Romas Tarvydai intensyviai ruošiasi prieš Žolines startuosiančiai jubiliejinei – dešimtajai emalio meno laboratorijai „Pamario ženklai 2012“. Kintuose vėl susitiks emalio techniką įvaldę profesionalai ir jos išmokti norintys kūrėjai.
Kas šiemet dalinsis patirtimi, meno laboratorijos siela R.Tarvydas kol kas neišduoda, tik užsimena, kad norinčių čia pakliūti – išties daug. Deja, visų priimti nėra vietos, o pirmenybė teikiama vietiniams menininkams.
Meno laboratorijoje jau nemažai dailininkų išmoko emalio technikos, ėmė ją naudoti savo kūryboje. R.Tarvydas vaizdžiai pasakoja, kad gruzinai darbus iš emalio kūrė jau 14 amžiuje, kai tuo tarpu mes arklais arėm laukus, ir kai mums trukdydavo dirbti žemę, su kalavijais baidėme kryžiuočius.
„Šiek tiek pavėluotai, bet naudodami emalio techniką norim kitus ir pasivyti, ir aplenkti. Nors iš tiesų, kai kuriose kultūrinėse srityse esame pasiekę daugiau nei krepšinyje, nors krepšinis labai propaguojamas. Žinau, kad yra žmonių, kurie dabar iš emalio gyvena, šoktelėjo jų darbų pardavimai“, – pasakojo R.Tarvydas.
Šiemet meno laboratorijos dalyviams bus siūloma pagalvoti apie Žolinių šventės kilmę, simbolius deivėms Žemynai, Gabijai, Aušrinei, kurios globoja pirmąjį derlių, žolynus, yra atsakingos už javų brandą, soduose užsimezgusius vaisius ir panašiai.
Nauja edukacija – vėtrungėlių dažymas
Turistai itin domisi nuo šios vasaros Kintų Vydūno kultūros centre pradėta vykdyti edukacine programa „Kuršmarių vėtrungė – vėlukas“. Užtrukę maždaug 2,5 valandos programos dalyviai namo parsiveža suvenyrus – pačių nuspalvintas medines vėtrungėles.
Pirmą kartą tokia atrakcija išbandyta per Šilutės miesto šventę. Dabar užsiėmimai vyksta atnaujintose buvusios Kintų pradžios mokyklos klasėse – dabartinėje vaikų dailės mokykloje.
Edukacijos dalyviai gauna specialius ruošinukus – pagal R.Tarvydo projektą lazeriu išpjaustytas vėtrungėles ir kelis lankstinukus apie vėtrungių atsiradimo istoriją, senųjų kaimų ženklinimo sistemą. Vėtrungėlėms dažyti naudojamos įprastos šiam kraštui spalvos – ryškiai raudona, mėlyna, juoda, balta ir kartais – žalia.
R.Tarvydienė norėtų ateityje parengti tokias edukacines programas, kurios užtruktų ne tik ilgai ir jomis galėtų pasinaudoti pro šalį pravažiuojantys žmonės.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.