Klaipėdos krašto dieną istorijos ratą atsukome 92 metus atgal

prijungimas paminklasSausį vieną po kitos minime kelias Lietuvos istoriją iš pagrindų keitusias datas – Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, sausio 15-ąją, kai prasidėjo vadinamasis Klaipėdos krašto sukilimas, ir sausio 19-ąją, kuomet prieš 92 metus buvo pasirašyta Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos deklaracija.

„Ar galite įsivaizduoti, kurs mes dabar gyventume, kokia būtų Lietuva, jei neturėtume Klaipėdos krašto, jei prieš 92 metus šiame krašte gyvenę Lietuvos patriotai, remiami drąsios Lietuvos Vyriausybės, nebūtų atkovoję šio krašto?“ – šilutiškių klausė mero pavaduotojas, istorikas Algirdas Gečas ir ragino visiems išdidžiai minėti Klaipėdos krašto dieną – dieną, kai Lietuva susijungė su Mažąja Lietuva ir atgavo jūrinės valstybės statusą.

Atminimo valanda prie paminklo

Kasmet prie rajono Savivaldybės, kur stovi 1923-ųjų sausio įvykių atminimo ženklas, šilutiškiai pagerbia šio istorinio įvykio prijungimas publikainiciatorius, Mažosios Lietuvos vyriausiojo gelbėjimo komiteto narius – minėtos Deklaracijos kūrėjus. Ir šiemet tradicijai nenusižengta – ketvirtadienio vidurdienį prie šio ženklo rinkosi jaunimas, istorikai, politikai, veteranai.   Į susirinkusiuosius kreipėsi muziejininkė Indrė Skablauskaitė, kuri priminė, kokia svarbi diena mūsų kraštui yra sausio 15-oji. Šią dieną mūsų kraštiečiai pasirašė savo sėkmės istoriją ir mes dabar galime didžiuotis, kad vieninteliai fobeliuojam (kalbame) šia kalba. Šiemet juo labiau turime pagrindo džiaugtis, nes šiais renginiais savajame Mažosios Lietuvos regione pradėjome Lietuvos etnografinius regionų metus.

Istorijos ratą 92 metus atgal atsukti padėjo istorikas mero pavaduotojas Algirdas Gečas. Anot jo, 1923 metų sausio 19 dieną pasirašyta deklaracija dėl Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios buvo didžiulės reikšmės įvykis, nes tik tam prijungimui įvykus Lietuva tapo galingesne ir jau tikra jūrine valstybe. „Sukilėliai padarė tai, ko nepavyko Vytautui Didžiajam“, – sakė A.Gečas.

Sukilimas pareikalavo ir aukų, jų atminimas pagerbtas tylos minute, gėlių prie paminklo padėjo savivaldybės vadovai, dainavo choras „Pamario aidas“, o miesto ramybę sudrebino trys jaunųjų savanorių paleistos šautuvų salvės: Lietuvos valstybei, Lietuvos žmonėms ir kovojusiems už Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.

Šilutiškiai turi didžiuotis savo istorija

Istorinio susijungimo svarba akcentuota ir vakare senajame Šilutės muziejuje vykusiame vakare. Čia muziejininkai pristatė per 2014 metus gautus eksponatus, įteikė padėkos raštus žmonėms, kurie supranta istorinių vertybių išsaugojimo prasmę ir muziejui dovanoja šeimose išsaugotus senus eksponatus, kitas istorines vertybes.

Istorijos puoselėtojus sveikinęs Seimo narys Artūras Skardžius pabrėžė, kad šilutiškiai turi didžiuotis, jog būtent Šilutėje vyko itin reikšmingi Lietuvos istorijos įvykiai: kad mūsų mieste dirbo Mažosios Lietuvos vyriausiasis gelbėjimo komitetas, kad Lietuvos ir Mažosios Lietuvos susijungimo deklaracija pasirašyta būtent mūsų mieste. „Galiu sakyti, kad tą dieną Lietuvos valstybė gavo pačią didžiausią dovaną iš Klaipėdos krašto lietuvių – atgavo Baltijos jūrą, atgavo Mažosios Lietuvos regioną“, – mūsų krašto istorija didžiavosi Seimo narys.

Jis priminė, kad tik pernai mūsų regionas gavo oficialų Mažosios Lietuvos etnografinio regiono vardą ir statusą. „Dabar istorikų, kultūros žmonių, menininkų laukia ne mažiau svarbūs darbai: sukurti šio regiono heraldiką ir tapti lygiateisiu regionu šalia Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos“, – sakė A.Skardžius.

Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų“ Facebook albume!