Klaipėdos regiono transporto sistemos plėtros darbai – jau finišo tiesiojoje

vimeo bikeNepakankamai išvystyti turistiniai maršrutai, saugumo klausimas keliaujant dviračiais, brangi ir nekomfortiška kelionė tarpmiestiniu visuomeniniu transportu – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria po Klaipėdos regioną keliaujantys turistai.

Nesutvarkyta transporto sistema kelia rūpesčių ne tik regiono svečiams, bet ir šio regiono gyventojams.

Šias transporto sistemos problemas 2011 m. balandžio mėnesį apsiėmė spręsti visos Klaipėdos regiono savivaldybės, paskyrusios Šilutės rajono savivaldybės administraciją pagrindiniu projekto partneriu.

Projekto metu rengiama regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“, pagal kurią šiuo metu vyksta preliminarių sprendinių svarstymo ir derinimo darbai.

Prieš kelis mėnesius galimybių studijos rengėjas UAB „Lyderio grupė“ susitiko su visais partneriais ir pristatė numatomą Klaipėdos regiono transporto sistemos optimizavimo viziją.

Parneriai sutiko, kad viso regiono tvariam vystymui ypatingai svarbi transporto „ekologizacija“, jo skaitmeninė išraiškai ir informacinių technologijų teikiamos galimybės, taip pat skirtingų transporto rūšių sąveika kelionių patogumui, saugumui, kokybei ir patrauklumui.

Kartu buvo svarstomos galimybės kai kurioms Klaipėdos regiono savivaldybių vietovėms siekti kurortinių teritorijų statuso.

2013 m. rugsėjo mėnesį galimybių studijos rengėjas UAB „Lyderio grupė“ projekto partneriams pristato preliminarius Klaipėdos regiono transporto sistemos optimizavimo sprendinius. Artimiausiu metu su atlikta studija bus supažindinti tiek projekto partneriai, tiek visuomenė – atskiro pristatymo metu, taip pat projektui skirtame tinklapyje www.vakarukrantas.lt.

Susisiekimo problemas siūloma spręsti kompleksiškai

Nuo seno Klaipėdos regionas gali didžiuotis įvairiomis susisiekimo galimybėmis – Klaipėdoje ir Šventojoje veikia jūrų uostai, tarptautinis autotransporto koridorius, Palangoje įsikūręs tarptautinis oro uostas, regione nutiestos geležinkelio linijos, vykdomi maršrutai vidaus vandenimis.

Nors Klaipėdos regionas išsiskiria itin didele transporto rūšių įvairove ir intensyviais transporto judėjimo srautais, transporto sektorius regione nėra tinkamai sutvarkytas. Patogiam susisiekimui, savalaikiam planavimui ir įgyvendinimui, ekonomiškai pagrįstiems sprendiniams formuoti Klaipėdos regione trukdo neišspręstos problemos, kylančios dėl atskirų transporto rūšių nesuderinamumo.

Regioninėje galimybių studijoje „Vakarų krantas“ studijoje sprendžiant šią problemą siūloma integruoti privataus, viešojo, vandens ir oro transporto sistemas į vieningą tinklą, kuris tiek gyventojams, tiek poilsiautojams sukurtų tinkamas sąlygas Klaipėdos regioną aplankyti skirtingomis transporto priemonėmis, o ne viena. Galimybių studijos rengėjai ir projekto partneriais taip pat intensyviai sprendžia klausimus, kaip paskatinti žmones persėsti iš individualių automobilių ir pasinaudoti kuriamomis galimybėmis ir Klaipėdos regionu keliauti įvairiau, ekologiškiau bei tvariau.

Nesutvarkyta viešojo transporto sistema – gyventojų galvos skausmas

Klaipėdos regioną iš kitų šalies regionų išskiria gerai išplėtotas kelių tinklas, apjungiantis pagrindines gyvenvietes bei rekreacines zonas.

Vietos gyventojai gali džiaugtis ir neblogai išvystytu ir visą regioną apimančiu viešojo kelių transporto maršrutiniu tinklu. Tačiau, kaip parodė apklausa, Klaipėdos apylinkių gyventojai, kaip ir turistai, mieliau sėda į automobilius, nei renkasi visuomeninį transportą.

Automobilis nukonkuruoja viešąjį transportą, įvertinus pastarojo lėtumą, nepatogumą ir brangumą. Tyrimo rezultatai perša išvadą, kad viešojo keleivinio kelių transporto sistemos tobulinimo kryptys turėtų apimti viešojo transporto susisiekimo greičio didinimą, komforto ir ekologinių sąlygų gerinimą, maršrutų optimizavimą ir vežimo kaštų mažinimą.

Studijoje pateikiamos rekomendacijos sukurti patogaus ir patrauklaus viešojo transporto sistemą. Minėtas problemas spręsti padėtų viešojo transporto maršrutų optimizavimas, kompleksinių eismo saugumo priemonių pagal tarptautinius standartus parengimas ir įdiegimas, pasenusio ir itin neekologiško autobusų parko atnaujinimas.

Studijos rengėjai taip pat siūlo organizuoti greitųjų autobusų maršrutus iš Palangos tarptautinio oro uosto į Klaipėdą, Palangą, Šventąją, Nidą, Šilutę, Kretingą, vasaros metu paleisti elektrinius traukinukus tarp gyvenviečių ir pliažų.

Daugės dviračių ir kitų ekologinių transporto priemonių

Pajūris – neabejotinai labiausiai dviratininkų pamėgta Lietuvos teritorija. Pajūrio dviračių takai kasmet pritraukia vis daugiau pedalus minančių turistų ir rajono gyventojų.

Patogus reljefas, geros tarptautinės dviračių turizmo trasos padeda sukurti didelį dviračių turizmo potencialą. Tačiau gera kokybe, dviratininkų saugumu pasigirti gali toli gražu ne visos dviračių trasos.

Tik maža dalis Klaipėdos regiono turistinių maršrutų turi asfaltuotą dangą, naujai įrengiami ir rekonstruojami takai ne visada sujungiami į bendrą gyvenamosios teritorijos dviračių takų tinklą ir eismo sistemą, neišspręstos atskirų kelio ruožų saugumo problemos dviračių transporto saugumui užtikrinti.
Be to, dviračių transporto plėtros projektai labiau orientuojami į turizmo vystymą, todėl dažnai netenkina vietos gyventojų kasdienio susisiekimo poreikio.

Projekto rengėjo parengtoje studijoje pateikiami judėjimo dviračiais problemų sprendimo būdai, padėsiantys išspręsti dviračių transporto infrastruktūros, vientisumo ir integralumo visame Klaipėdos regione trūkumus.

Siūloma įrengti trūkstamą dviračių infrastruktūrą (rekonstruoti arba įrengti naujus dviračių takus, užtikrinti dviračių saugų laikymą), sukurti galimybes derinti judėjimą dviračiais ir kitomis transporto priemonėmis – geležinkeliu, viešuoju transportu (sukurti priemones, užtikrinančias judėjimo dviračiais saugumą ir patrauklumą, sudaryti galimybes dviračius vežtis tarpmiestiniu viešuoju transportu visame regione bei sukurti regioninę dviračių nuomos sistemą).

Galimybių studijoje spręsti ir klausimai, susiję su ekologiškesnių transporto priemonių diegimu – gvildentas greitojo tramvajaus linijos klausimas tarp Šventosios ir Klaipėdos per Palangą, svarstytos galimybės paleisti elektra varomų autobusų (elektrobusų) linijas ir paskatinti elektromobilių atsiradimą.

Tiesioginių tarptautinių skrydžių ir keltų geografija – per siaura

Oras ir jūra – tai greičiausi keliai užsienio svečiams pasiekti Klaipėdos regioną. Vokiečiai, latviai, rusai jau senai pamėgo mūsų kraštą. Tačiau ne visi užsienio turistai turi vienodas galimybes atskristi lėktuvu ar atplaukti keltu į Baltijos pajūrį.

Atliktoje studijoje pastebėta, kad dabartinė tiesioginių skrydžių geografija yra per siaura. Tik Kopenhagos, Rygos, Oslo ir Maskvos turistai gali pasiekti Klaipėdą tiesiogiai.

Pateikiamos rekomendacijos skrydžių geografiją plėsti ir keleivius skraidinti į regionui verslo, susisiekimo, turizmo požiūriais svarbias užsienio šalis – Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Švediją, Prancūziją, Olandiją, Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą. Kita rusams, baltarusiams, ukrainiečiams iškylanti problema Tarptautiniame Palangos oro uoste – sudėtingos suprastintų vizų išdavimo sąlygos.

Pastebėta, kad oro transportu į Tarptautinį Palangos oro uostą atvykusiems keleiviams sudaryta per mažai tolesnio keliavimo galimybių, t.y. neužtikrintas tiesioginis susisiekimas su kitais miestais, nes neįmanoma viešuoju transportu pasiekti visų aplinkinių gyvenviečių, o taksi paslaugos yra sąlyginai brangios.

Vertinant susisiekimą tarptautiniais keltais, susiduriama su panašiomis problemomis kaip ir keliaujant oro transportu. Iš Klaipėdos pasiekiami tik keli Vokietijos ir Švedijos miestai (Vokietijoje – Zasnicas ir Kylis; Švedijoje – Karlshamnas).

Šiuo metu veikiantis vienas jūrų keltų vežėjas neužtikrina Klaipėdos regiono jūrų keltais susisiekimo su daugiau valstybių. Todėl pasiūlyta ieškoti papildomų galimybių plėsti jūrų kelių susisiekimo galimybes su kitomis Baltijos jūros šalimis.

Kelionė po Klaipėdos apylinkes traukiniu ar upe – nepopuliari

Viena seniausių susisiekimo priemonių – traukinys – Klaipėdos rajono gyventojų ir turistų tarpe nėra itin mėgiama. Studijos rengėjai svarbiausiomis šios priemonės nepopuliarumo priežastimis įvardino maršrutų ir tvarkaraščių nepatogumą, traukinių patrauklumo trūkumą.

Nors Klaipėdos regione yra sukurta infrastruktūra vystyti regioninį geležinkelių susisiekimą, dalis infrastruktūros yra nebetinkama (pvz. geležinkelis atkarpoje Kretinga-Skuodas) ar tinkamai neišnaudojama (pvz. geležinkelio atkarpos Klaipėda-Šilutė ir Rimkai-Gargždai) keleivių vežimo organizavimui.

Savivaldybėms pristatytoje studijoje siūloma efektyviau planuoti gyventojų ir krovinių gabenimo reisus ir tvarkaraščius, tam tikrose atkarpose dabartinę infrastruktūrą pritaikyti ne tik krovinių, bet ir keleivių vežimui, mažinti krovinių vežimus geležinkeliais miestų teritorijose, iškeliant geležinkelių kelius už miestų ribų.

Nors vakarų Lietuvos regionas gali didžiuotis dideliu vidaus vandens kelių ir mažųjų uostų tinklu, studijoje konstatuojama, kad vis dėlto keleivinė ir krovininė laivyba vidaus vandens keliais vyksta vangiai.

Neišnaudojamas vidaus vandenų kelių tinklas turizmui ir poilsiui, nes nėra vieningos Klaipėdos regiono turizmo vystymo ir susisiekimo vidaus vandenimis vizijos, taip pat nepakankamai bendradarbiaujama su Kaliningrado sritimi, siekiant plėtoti keleivių vežimus vandens transportu. Netolygiai išvystytas ir didelį potencialą turintis „pietinis“ Klaipėdos regiono teritorijos turizmo koridorius.

Projekto rengėjas studijoje išskyrė priemones, padėsiančias laivybai geriau pritaikyti Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą, Danės upę, Kuršių marias, Nemuno deltą, Baltijos jūrą bei lengviau pasiekti Kuršių Neriją.

Neišsprendus visų Klaipėdos regione egzistuojančių susisiekimo problemų, veikianti transporto sistema ir toliau nesudarys galimybių regiono gyventojui ir turistui keliauti regionu greitai, komfortiškai ir sąlyginai pigiai.

Iki 2013 m. rudens vidurio planuojamo užbaigti Europos socialinio fondo ir Klaipėdos regiono savivaldybės lėšomis finansuojamo galimybių studijos projekto vertė – 582 tūkstančiai litų.

Su parengtais dokumentais galima susipažinti specialiai projektui „Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“ sukurtoje interneto svetainėje www.vakarukrantas.lt. ir projekto vykdytojo – Šilutės rajono savivaldybės – interneto svetainėje www.silute.lt.

Daugiau informacijos apie projektą gali suteikti UAB „Lyderio grupė“ atstovai (projektų direktorius Simas Lubauskas telefonu (8-5) 2430177, el. paštu s.lubauskas@lyderio.lt ir projekto koordinatorė Sofija Kogan telefonu (8-46) 246481, el. paštu s.kogan@lyderio.lt) ar projekto vadovė – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kmitienė telefonu (8-441) 79218, el. paštu r.kmitiene@pamarys.lt.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.