Prognozuojama, kad iki 2030 m. ji viršys 1,5 °C. Pabrėžiama, jog dar įmanoma atšilimą apriboti iki 1,5 °C, tačiau tam reikia skubių, plataus masto pokyčių.
„Po 9 mėnesių pasaulio lyderiai susirinks į COP28 konferenciją, kurioje bus apžvelgta, kokių veiksmų turime imtis, kad pasaulis atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus. Šalių vadovams būtinos išsamios mokslinės gairės, kad priimtų žmonėms ir planetai tinkamus sprendimus. Jie turi suprasti, kokias milžiniškas pasekmes gali turėti delsimas ir kokią naudą gali duoti būtinų sprendimų priėmimas“, – sakė JT generalinis sekretorius António Guterres.
Ataskaitoje, kurią parengė šimtai mokslininkų, pažymima, kad klimato kaita spartėja, vienareikšmiškai dėl žmogaus įtakos. Atkreipiamas dėmesys į nuostolius ir žalą, kurią jau patiriame ir kuri tęsis ateityje, labiausiai paliesdama pažeidžiamiausius žmones ir ekosistemas. Pereinant prie klimatui draugiškos ekonomikos ypač svarbu tarptautinis bendradarbiavimas.
Norint pasiekti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos rezultatų svarbu greitai įgyvendinti permainas visuose sektoriuose. Energetikoje mažinti iškastinio kuro vartojimą, naudoti alternatyvius energijos šaltinius, efektyviai vartoti energiją ir medžiagas, skatinti žiedinę ekonomiką, plėtoti tvarų ūkininkavimą.
2021 m. pirmą kartą padaryta išvada, kad kai kurie Žemės vandenynų, ledo ir sausumos paviršiaus pokyčiai yra negrįžtami ir juos sukėlė žmogaus veikla, daugiausia dėl iškastinio kuro deginimo. 2022 m. įrodyta, jog pusė pasaulio gyventojų gyvena klimato poveikio pavojaus zonoje ir turime didinti investicijas prisitaikymui.
Atsižvelgdama į išvadas Lietuva taip pat atlieka namų darbus – 2021 m. patvirtina Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, o 2023 m. atnaujinamas ir Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKSVP). Jame rezervuoti 111,7 mln. eurų šių metų II-III ketvirtyje bus paskirstyti NEKSVP įgyvendinti. Į atnaujintą NEKSVP bus įtrauktos efektyviausios klimato kaitą mažinančios priemonės, labiausiai prisidedančios prie kiekybinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.
Aplinkos ministerijos parengto 2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano 4 metų pajamos sudaro 358,6 mln. eurų.
Pagal AM inf.