Šiluma blogai
Pasak mokslininko dr. Lino Ložio, žuvų rūšinei ir funkcinei struktūrai mariose reikšmingą poveikį daro vandens temperatūra ir Nemuno vandens nuotėkis, o šiuos rodiklius veikia klimato pokyčiai, kuriuos geriausiai atspindi šaltavandenių žuvų (lydekos, vėgėlės ir stintelės) bei karpinių (šiltavandenės) žuvų kaita.
Kuršių mariose per pastaruosius kelis dešimtmečius labai sumažėjęs stintelių gausumas artimu laiku dar labiau sumažės. Kitų rūšių šaltavandenės žuvys nors ir neigiamai veikiamos kylančios temperatūros, išnykti neturėtų, o jų skaičius gali sumažėti 3 kartus. Šiltuoju laikotarpiu – dar labiau.
Šaltavandenių žuvų, ypač stintelių, gausumas mažėja didėjant vandens temperatūrai balandžio-gegužės bei liepos-rugpjūčio mėnesiais. Balandį-gegužę tinkamo lervutėms maisto kiekis lemia kitų metų stintelių laimikių dydį. Klimato kaitos poveikis pasireiškia tuo, kad kylant temperatūrai, kinta planktono struktūra pavasarį, todėl stintelių lervutėms trūksta maisto kritiniu jų išgyvenimui laikotarpiu. Net ir trumpalaikiai liepą-rugpjūtį pasikartojantys aukštų temperatūrų (virš 20°C) periodai gali padidinti stintelių mirtingumą ir smarkiai sumažinti gausumą.
Didėjanti balandžio-gegužės Kuršių marių vandens temperatūra teigiamai veikia šiltavandenių žuvų gausumą, nes daugumai žuvų – tai neršto laikotarpis.
Didėjanti temperatūra bei mažėjantis Nemuno nuotėkis balandžio – gegužės mėn. yra nepalankus šaltavandenėms žuvims ir gali nulemti lydekų ir vėgėlių mažėjimą, o stintelių – išnykimą.
Pagal mokslininko dr. T. Virbicko vertinimą darytina prielaida, jog didžiausias klimato kaitos poveikis bus stebimas nerštavietėse tų žuvų, kurios migruoja neršti iš jūros į vidaus vandenis – lašišoms, šlakiams, sykams. Tokioms upėms kaip Neris, Žeimena, Vilnia, Šventoji, Nevėžis, Šušvė bei Minija prognozuojami veiksniai, lemiantys stresinę vandens ekosistemų būklę: oro temperatūros augimas, mažesnis kritulių kiekis vasarą ir didesnis – žiemą, upių vandens temperatūros didėjimas, upių debito (kiekio) mažėjimas, išskyrus Miniją, azoto ir fosforo koncentracijų didėjimas.
Bendrijų pokyčiai
Kuršių mariose žymūs žuvų bendrijos pokyčiai stebimi jau dabar ar galimi per artimiausius 2 dešimtmečius, o toliau – dar didesni. Didžiausias stebimas pokytis – šaltavandenių žuvų mažėjimas ir karpinių įsivyravimas. Upėse didelių žuvų rodiklių pokyčių iki 2035 m. neprognozuojama, ženklūs pokyčiai visose tiriamose upėse turėtų įvykti 2081-2100 m. Ypač lašišinėse upėse.
Neryje, Minijoje ir Šventojoje gali sumažėti lašišų ir šlakių jauniklių, kiršlių ir kūjagalvių, tačiau turėtų daugėti šiltesnį vandenį toleruojančių karpinių (šapalas, aukšlė, meknė, kuoja, plakis, karšis, gružlys, ūsorius ir kt.) paplitimas.
Kitose didesnėse lašišinėse upėse šiltuoju sezonu 2081-2100 m. prognozuojamas vandens temperatūros didėjimas daugiau nei 3-4 °C, labiausiai – Neryje ir Minijoje. Lašišų jauniklių gausumo mažėjimas prognozuojamas nuo 2,5 iki 6,4 karto, o 2081-2100 m. jos turėtų išnykti. Šlakio gausumas nesikeis taip drastiškai, jis gyvena mažesnėse upėse, kur temperatūra žemesnė.
Pasaulio vandenyno šiltėjimas veikia Lietuvos vandenis. Stebima ne tik kylanti Baltijos ir marių temperatūra, bet ir ledo dangos ant Kuršių marių laikotarpio trumpėjimas. Nuo 1948 iki 2015 m. ledo dangos trukmė gruodžio-kovo mėn. sumažėjo daugiau nei 20 %, o dienų skaičius kai marios buvo užšalusios –daugiau nei mėnesiu.
Pagal AAA pranešimą