Linksmuolė klounė, stebuklingoji Fėja, nežemiškoji kosminė Mergaitė, Pelytė Mini ar iš pačios Ledo šalies atvykusi Princesė Elza – tai tik nedaugelis personažų, kuriuos gali suvaidinti iš Šyšos kaimo kilusi Skirmantė Tutlytė.
„Darbas su vaikais teikia lobius gerų emocijų, naujovių, tyrumo, nuoširdumo. Aš labai myliu vaikus, galbūt tai yra raktas, kuris man atrakina duris į jų širdeles. Šis darbas man be galo patinka. Dovanoti kitam džiaugsmą – pasakykit, kas gali būti geriau?..“, – apie animatorės darbą kalba mergina.
Skirmantė dar turi ir daugybę kitų veiklų, kurios neleidžia jai snausti. Teatrologijos studijų magistro laipsnio siekianti mergina dar vaidina Klaipėdos parodijos teatre „Žvaigždė“ (rež. Vytautas Balalis) ir Pantomimos teatre „A“, rengia teatro pamokėles vaikams Šilutės darželiuose, yra įkūrusi vaikų švenčių organizavimo įmonę „Mažasis aitvaras“.
Mokosi ir vaidina
Skirmantė užaugo šalia Rusnės esančiame Šyšos kaime. Pradines klases lankė dar tuomet gyvavusiame Pagrynių darželyje – mokykloje. „Tai buvo nuostabi erdvė vaikams augti ir kurti“, – prisimindama vaikystę šypsosi ji.
Vėliau Skirmantė mokėsi Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje, Šilutės pirmojoje gimnazijoje.
Kalbėdama apie teatrą, mergina sako, kad ne ji jį, o jis ją pasirinko ir užbūrė savo stebuklais, o sceną ji atrado dar pradinėje mokykloje. „Atsimenu, su bendraklasėmis repetuodavome trumpučius vaidinimus pertraukų metu ir juos suvaidindavome klasėje, kai sugrįždavo mokytoja. Vėliau lankiau dramos būrelį ir M.Jankaus mokykloje, ir Pirmojoje gimnazijoje“, – pasakojo ji.
Gražios teatrinės patirties ji įgijo Šilutės kameriniame dramos teatre (rež. Sergejus Paciukas), vaidindama šio teatro jaunimo studijos spektakliuose „Sankirta su pagrindiniu keliu, arba Pasaka apie auksinę žuvelę“ ir „Žalias nutikimas“. Tai buvo pirmasis merginos prisilietimas prie profesionalaus teatro – grimo kambarys, pilna salė žiūrovų, scena, šviesos…
Šilutėje klausosi savęs, kito, aplinkos
Baigusi gimnaziją, artistiška mergina pasirinko lietuvių filologijos ir režisūros studijų programą Klaipėdos universitete. Vėliau to paties universiteto Tęstinių studijų institute gilino pedagogines – psichologines žinias. Šiuo metu Skirmantė Klaipėdos universitete studijuoja teatrologijos studijų programoje ir šią vasarą įgis magistro laipsnį.
S.Tutlytė studijų metais ilgai dirbo baruose, jai teko paragauti ir slaptos pirkėjos duonos, o iškart po bakalauro studijų pradėjo dirbti pedagoginį darbą teatrinio ugdymo srityje.
„Dirbau ir su vyresniais, ir su visai mažiukais, rengdavau vaikų šventes. Ir štai, galiu drąsiai teigti, jog atradau savo gyvenimo vagą“, – įsitikinusi ji.
Ilgą laiką gyvenusi Klaipėdoje, šį rudenį ji sugrįžo į gimtąjį Pamario kraštą ir apsigyveno Šilutėje. Buvo smalsu Skirmantės paklausti, kokį skirtumą ji jaučia tarp didmiesčio ir mažo miesto?
Ji pasakojo, kad per penkerius studijų metus Klaipėdoje labai pamilo šį miestą. Čia buvo daug draugų, pažįstamų, koncertų, spektaklių ir visokių kitokių renginių. O Šilutė juk ramus miestelis…
„Tame yra ir pliusų, ir minusų. Labiausiai Šilutėje man trūksta šurmulio. Kai gyvenau pačioje Klaipėdos širdyje – senamiestyje, buvau nuolat įvykių siautulyje. Man, kaip jaunam žmogui, to stinga gimtajame mieste“, – atvirauja ji.
Bet kiekvienas praradimas yra atradimas. Anot teatralės, kai nutyla muzika, galima įsiklausyti į save, kitą, aplinką. Štai ką dažnai Šilutėje ji ir daro – klausosi.
Personažus nuolat atnaujina
Skirmantė turi daugybę veiklos, kuri neleidžia jai liūdėti: be darbo Parodijos ir Pantomimos teatruose, ji dar yra įkūrusi vaikų švenčių organizavimo įmonę „Mažasis aitvaras“.
„Nuolat esu ieškojimuose, kūrybos procese, scenoje – tai yra nuostabu“, – džiaugiasi ji.
Kalbėdama apie „Mažąjį aitvarą“ ji sako, kad tai – nenumaldomas, nepagaunamas padauža, kuris, atskriejęs pas pačius mažiausius (nepamiršta ir vyresniųjų), dovanoja jiems didžiausią turtą, kokį tik gali turėti vaikas – šypseną, laimę, laisvę. Tai yra didžiausias „Mažojo aitvaro“ komandos tikslas.
„Darome viską, kad gimtadienio šventė, krikštynos, išleistuvės, vaikų užimtumas tėvų švenčių metu, šeimos popietės būtų lyg bomba, pilna judesio, juoko, veiklos, pokštų“, – sako ji.
„Mažasis aitvaras“ nuolat atnaujina personažų sąrašus. Šventėse vaikus linksmina neįtikėtinai stebuklinga Fėja, nežemiškoji kosminė Mergaitė, nepagaunamoji Supermenė, nuotaikingoji Piratė, nepaprastoji Betmeno Draugė, nepralenkiamoji Lenktynininkė, geriausi draugai Raganaitė ir Drakula, iš pačios Ledo šalies atvykusi Elza, Pelytė Mini ir jau minėta Klounė.
Džiaugiasi nesuvaidintomis emocijomis
„Mažasis aitvaras“ gali nustebinti žmogų (jo artimųjų prašymu) netikėtu Klounės ar kito personažo apsilankymu jo darbovietėje, namuose ar kitoje vietoje. Toks žmogus gauna didžiulę gėlių puokštę ir milžinišką kiekį geros nuotaikos.
„Smagu kaskart išvysti vis kitokią žmonių reakciją: vieni šypsosi, kiti prunkščia, treti juokiasi. Bet visąlaik mes sulaukiame pozityvios reakcijos. Dar nebuvo, kad kas supykęs išvarytų iš šventės“, – kalbėdama apie tokias staigmenas juokiasi Skirmantė.
Smagiausia, kai apie personažų atvykimą svečiai, ypač vaikai, nežino. Tuomet būna linksma klausytis jų nesuvaidintų emocijų: „Mama, žiūrėk!“, „Ei!“, „Ou, čia tai geras“, „Klounė atvažiavo?!“.
Lygindama Klaipėdos ir Šilutės auditoriją, ji sako, kad mūsų mieste žmonės švenčia kukliau, bet švenčia. „Gyvenimo lygis didmiestyje ir mažesniame mieste skiriasi, tai suprasdami, prisitaikėme ir mes. Džiugu, jog žmonės nori pramogų, nuoširdžiai įsitraukia į mūsų teatralizuotas staigmenas ir visi lieka patenkinti“, – pastebi ji.
Laisvalaikiu Skirmantei patinka šokti, lankytis renginiuose, skaityti ar tiesiog leisti laiką gamtoje, su draugais, artimaisiais.
