Kodėl valdantieji diskriminuoja Šilutės miesto bendruomenes?

muziejus-lietuvininku-36-retKam atstovauja vos tris mėnesius dirbančios naujosios valdančiosios daugumos politikai? Ar jiems nors kiek rūpi rinkėjų nuomonė ir norai, ar tik kažkieno asmeniniai interesai?

Tokie klausimai kyla Šilutės bendruomenės aktyvesniems nariams, siekiantiems, kad septynis dešimtmečius Šilutės žmonėms tarnavęs senasis muziejus nebūtų parduotas, o atitektų nevyriausybinėms organizacijoms.

Atėję į valdžią puolė prie muziejaus

Istorija tokia.
Pernai gruodžio pradžioje rajono valdančiuosius nuvertė naujai suburta valdančioji koalicija – konservatoriai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir valstiečiai – žalieji. Vienas pirmųjų naujosios valdančiosios daugumos priimtų sprendimų buvo Savivaldybės privatizavimo objektų sąrašo papildymas. Taigi sausio 30-ąją rajono gyventojų išrinktieji – Virgilijus Pozingis, Algimantas Čeponis, Gintaras Bružas, Vincenta Bubilienė, Albina Bumblauskienė, Genovaitė Kimbrienė, Birutė Kleinaitė, Šarūnas Laužikas, Vaidas Pavilonis, Darijus Pundžius, Darius Soščeka, Saulius Stankevičius ir Povilas Tunaitis – pakėlė rankas už tai, kad muziejus būtų parduotas, nė nepaklausę šilutiškių nuomonės.

Pardavimo iniciatoriams paklusni dauguma nepaisė opozicijos argumentų, jog šio istorinio – kultūrinio objekto pardavimas tikrai neišgelbės Savivaldybės nuo milijoninių skolų naštos, kad senasis muziejus reikalingas visuomenei – seniai kalbama, jog ten norėtų įsikurti patalpų neturinčios jaunimo, kultūrinės, socialinės ir kitos nevyriausybinės organizacijos (NVO).

Šilutiškiai išlaikytų patalpas

Vasario pradžioje trys NVO raštu kreipėsi į merą, prašydamos išbraukti muziejų iš privatizacijos sąrašų. Š.Laužiko atsakymas atrodė geranoriškas: jis priminė, jog Tarybos posėdyje buvo pasakyta, kad muziejų bus galima perduoti visuomeninėms organizacijoms, jei jos garantuos šio objekto išlaikymą.

Tokį įsipareigojimą 10 nevyriausybinių organizacijų netrukus patvirtino: susirinkę jų atstovai sutarė bendrai kurtis senajame muziejuje, gerokai sumažinti muziejaus pastatų išlaikymo sąnaudas (pastaraisiais metais ūkinio pastato centralizuotas šildymas, ryšio ir apsaugos paslaugos, malkos pagrindiniam pastatui šildyti Savivaldybei atsieidavo net apie 20 tūkst. litų per metus).

Ūkiški vyrai iškart nusprendė, kad pastačius naujus šildymo katilus abiejuose muziejaus sodybos pastatuose, išlaikymo išlaidos sumažėtų kelis kartus.

Šilutės bendruomenės nariai aptarė, kad senoji sodyba būtų ne tik puiki vieta rinktis įvairių NVO nariams, bet ir rengti bendrus kultūrinius, labdaros renginius, koncertus, parodas, susitikimus, netgi seminarus ir mokymus. Iki šiol benamėmis esančios NVO čia turėtų vietos pasidėti savo dokumentus, kitus daiktus – juk dabar daugelis NVO susirinkimams ieško patalpų mokyklose, kavinėse, kitose įstaigose ar savo narių butuose.

Prisidėti prie išlaikymo sutiko vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ partneriai iš Vokietijos, o visos NVO numatė pastatams atnaujinti ieškoti lėšų įvairiuose fonduose, programose – juk visoje Lietuvoje bendruomenių veikla ypatingai remiama. Kodėl gi Šilutės bendruomenė, keliolikai politikų panorėjus, turėtų likti užribyje?

Už visą Tarybą atsakė meras

Tokius argumentus NVO išdėstė rašte, kovo pradžioje nusiųstame merui Š.Laužikui ir visiems Savivaldybės tarybos nariams. Prašė išbraukti muziejų iš privatizuojamų objektų sąrašo, siūlė jį perduoti pagal panaudos sutartį (kaip ir daugeliui kitų rajono bendruomenių) vienai iš NVO – „Heidei“, kuri koordinuotų visų muziejuje prisiglaudusių NVO patalpų naudojimo klausimus.
Deja, nė vienas iš trijų Savivaldybės tarybos komitetų neatsižvelgė į beveik 800 rinkėjų nuomonę ir gauto rašto net neperskaitė nei komitetų, nei Tarybos posėdžiuose.

Užtat meras Š.Laužikas, nė neišklausęs Savivaldybės tarybos narių nuomonių, surašė atsakymą rinkėjams, kuriame ne tik iškėlė naujų sąlygų muziejuje norinčioms įsikurti NVO, bet sukūrė neįtikėtiną NVO rūšiavimo procedūrą. Skaitant Š.Laužiko atsakymą, galima suprasti, kad jeigu kokiai nors nevyriausybinei oraganizacijai yra noras panaudos sutartimi gauti senojo muziejaus patalpas, ji turi gauti „Savivaldybės administracijos struktūrinio, struktūrinio teritorinio padalinio ar valstybės institucijos, koordinuojančios tą veiklos sritį, kurioje veikia panaudos objektas, išvadą apie panaudos subjekto veiklos reikalingumą visuomenei <…>“. Liepė pateikti dokumentus, įrodančius, kad NVO „bus finansiškai pajėgus atlikti pastatų remontą bei apmokėti visas išlaidas, susijusias su jų išlaikymu“.

Šilutiškiams – specialūs reikalavimai

„Šilutės naujienų“ žiniomis, miesto nevyriausybinės organizacijos jau beveik mėnesį tvarko dokumentus asociacijai „Šilutės bendruomenės namai“ įsteigti – toks naujos NVO pavadinimas įregistruotas Registrų centre. Asociacijos įsteigimas per kelias dienas neįvyksta, todėl kol kas Savivaldybės tarybai „Šilutės bendruomenės namų“ įkūrimo dokumentai dar neįteikti.
Tačiau jos steigėjams kyla klausimai, kodėl šilutiškiams, steigiantiems bendruomenę ir norintiems įsikurti Savivaldybei priklausančiose patalpose, valdantieji politikai ne tik nesuteikia jokios paramos, bet daro įvairias kliūtis.

„Šilutės naujienos“ pasiteiravo mero, kelioms panašioms bendruomenėms, veikiančioms mūsų rajone, Savivaldybė yra padėjusi įsikurti. Iš kurių bendruomenių buvo reikalaujama dokumentų, įrodančių, kad jos bus pajėgios išlaikyti suteiktas patalpas, kokioms bendruomenės numatė skirti lėšų patalpoms remontuoti.

Iš gautų atsakymų matyti, kad naujai kuriama Šilutės bendruomenės narių asociacija akivaizdžiai diskriminuojama. Meras nurodo, kad rajone veikia 41 kaimo bendruomenė, 28-ioms iš jų buvo suteiktos patalpos panaudos pagrindais, tačiau nė vienai bendruomenei nereikėjo pateikti dokumentų, įrodančių, kad jos pajėgs atlikti tų patalpų remontus. Meras argumentuoja, kad kaimo bendruomenės turėjo galimybę gauti finansavimą iš valstybės ar ES fondų. Tarsi Šilutės bendruomenei įvairūs fondai darytų kliūtis kaip ir Šilutės valdantieji politikai…

Kaimams – solidi parama

Meras teigia, kad nė viena veikianti bendruomenė negavo lėšų patalpoms remontuoti, ar nežinodamas, ar specialiai nutylėdamas, kad net ir praėjusiame Savivaldybės tarybos posėdyje (kovo 27 d.) politikai pritarė, jog Savivaldybė imtų beveik 3 mln. litų paskolą, iš kurios 11,7 tūkst. litų atiteks Vainuto seniūnijos bendruomenės pastato sutvarkymui, o beveik 54,8 tūkst.litų – bendruomenės centro įrengimui Švėkšnoje.

Rajono gyventojai žino, jog Savivaldybės administracija yra parengusi ir įgyvendinusi ne vieną projektą įrengti įvairias patalpas seniūnijų bendruomenėms, pasinaudojant ES finansine parama.

Taigi Savivaldybės paramą ir lėšomis, ir nekilnojamuoju turtu, ir specialistų darbu gauna žymiai mažesnės kaimų bendruomenės nei Šilutės, ir seniūnijų bendruomenėms nekeliami keisti reikalavimai. Tikriausiai tenykščiai objektai mažiau patrauklūs pirkėjams…

Opozicijos pasiūlymą apvertė aukštyn kojomis

Jau šiandien vyksiančiame Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje rajono politikai turėtų gauti progą svarstyti juos rinkusių rinkėjų – šilutiškių pageidavimą neparduoti kelias šilutiškių kartas ugdžiusio senojo muziejaus patalpų. Mat opozicijos politikai pateikė Savivaldybės tarybai sprendimo projektą išbraukti muziejų iš privatizuojamų objektų sąrašo.

A.Jakas, pateikęs šį spendimo projektą, paprašė Savivaldybės administracijos parengti atitinkamą aiškinamąjį raštą. Tačiau administracija aiškinamajame rašte žodžius „išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo“ pakeitė į žodžius „palikti privatizuojamų objektų sąraše“.

Į šį akibrokštą A.Jakas atsakė parengdamas dar vieną aiškinamąjį raštą – su žodžiu „išbraukti“.

Taigi politikai turės galimybę įrodyti, kam tarnauja – rinkėjams ar keliems „išrinktiesiems“. Juo labiau kad ne vieno politiko, sausį balsavusio už muziejaus pardavimą, vaikai, bendradarbiai, jų įmonių darbuotojai, partijos bičiuliai pasirašė internete paskebtą peticiją, kad muziejus nebūtų parduotas. Pasirašiusiųjų yra apie 200.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.