Plinta naujos viruso atmainos, prognozuojami įvairūs scenarijai. Tačiau mokslininkai viliasi, kad liga ateityje taps vis mažiau pavojinga ir primins tik sezoninį gripą. LSMU Kauno ligoninės gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė sako, kad ir kaip COVID-19 keistųsi, niekas sirgti nenori, o užsikrėtęs siekia virusą įveikti lengvai. Kaip tai padaryti? Medikė dalijasi mokslinėmis įžvalgomis.
Rizika: amžius, gretutinės ligos, imunitetas
Pasaulio ir Lietuvos sergamumo koronavirusu statistika rodo: apie 80 proc. pacientų COVID-19 serga lengvai. Ant jos, tai tik patvirtina viešojoje erdvėje apie ligą kalbantis VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, kuris nupasakoja sunkiau sergančių pacientų situaciją.
Medikė atkreipia dėmesį, kad apie 14 proc. suaugusiųjų koronavirusu serga sunkiai, jiems kritiškai sumažėja deguonies kiekis kraujyje, vargina dusulys. 5 proc. pacientų liga būna kritinė: vystosi kvėpavimo nepakankamumas, šokas, įvairių organų veiklos sutrikimai. Vaikų sergamumas siekia 1 – 2 proc. ir jiems dažniausiai stebima lengva ar nebyli ligos eiga, labai retai – sunki.
„Vyresniems nei 60-ies pacientams liga gali būti sunkesnė ir kilti komplikacijų. Koronavirusas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, turintiems antsvorio. Tai būdinga ir vaikams – turintys gretutinių ligų serga sunkiau“, – pabrėžia J. Knašienė.
Imuninė sistema apsaugo organizmą nuo bakterijų, virusų ir grybelių, šalina mirusias arba pakitusias ląsteles, užtikrina vidinę pusiausvyrą. Todėl šios sistemos stiprumas rodo, ar pacientai apskritai susirgs, kaip sunkiai liga vystysis.
„Ši organizmo apsauga skirstoma į įgimtą ir įgytą. Pirmoji imuninės sistemos forma dar vadinama paveldima. O įgytoji susiformuoja persirgus tam tikra infekcine liga arba nuo jos pasiskiepijus. Įgimta imuninė sistema reaguoja į biologinius ligų sukėlėjus. Turėdami tokią jos formą vaikai būna stipresni, todėl lengviau gali įveikti infekcijas. Be to, jų organizmas sveikesnis, o įgimtos imuninės sistemos atsakas ir reguliavimo mechanizmai veikia veiksmingiau. Taip mokslininkai aiškina lengvesnę koronaviruso eigą vaikams. Vyresnių pacientų imuninė sistema turi geresnę atmintį: ji sėkmingai susidoroja su jau pažįstamomis infekcijomis, bet su naujais patogenais kovoja prasčiau“, – kalba medikė.
Visgi aiškių atsakymų, kas lemia ligos eigą mokslininkai kol kas neturi. Dalis studijų rodo, jog ligos sunkumas priklauso ir nuo genų – jų kiekvienas turime skirtingas kombinacijas, todėl nevienodai reaguojame į koronavirusą.
Veiksmingų priemonių yra
Nors koronavirusu lengviau serga jauni ir kitų ligų neturintys pacientai, sunkiai gali susirgti ir jie. Antri pandemijos metai parodė, kad COVID-19 infekcija grėsminga ne tik vyresniems ar ligotiems žmonėms, bet ir jauniems, sveikiems, vaikams.
Pasak gydytojos, kaip organizmas sureaguos į virusą, ar suveiks imuninė sistema, priklauso nuo amžiaus, lyties, genų, ligų, žarnyno veiklos. Todėl rūpintis savimi šiuo metu gyvybiškai svarbu. Vienas būdų – užtikrinti nepriekaištingai veikiančią imuninę sistemą.
„Tam pasitelkiami polifenoliai. Vieni labiausiai ištirtų – kurkuminas, išgautas iš ciberžolių, ir resveratrolis, arba japoniniai pelėvirkščiai. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad jie gali padėti apsaugoti organizmo ląsteles nuo pažeidimų, veikia uždegimą, imuninę sistemą. Kurkuminas ir resveratrolis gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką, apsunkinti viruso patekimą į ląsteles, slopinti jo dauginimąsi, teigiamai veikia imuninę sistemą, gali apsaugoti ląsteles nuo pažaidos, taip pat padeda organizmui greičiau atsigauti po COVID-19 ligos. Problema, kad gaunami su maistu, tablečių ar kapsulių forma, šie polifenoliai pasisavinami prastai. Todėl mokslininkai sukūrė inovatyvios skystos formos kurkuminą ir resveratrolį. Taip užtikrinamas net iki 6 kartų geresnis veikliųjų medžiagų pasisavinimas, taip pat skysti polifenoliai tinka jautrų skrandį turintiems pacientams, kurių kepenys, virškinimo traktas pažeisti gydymo“, – pabrėžia medikė.
Daugybė žmonių Lietuvoje serga įvairiomis lėtinėmis ligomis. Pridėkime stresą, nuovargį, išbalansuojančius darnią organizmo veiklą, slopinančius imuninę sistemą. „Todėl būtina tinkamai sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, miegą, vengti streso. Tai teigiamai veikia imuninę sistemą, o drauge su reguliariu fiziniu aktyvumu, grynu oru leidžia ją išlaikyti nepažeistą. Svarbu, kad organizmui netrūktų ir vitamino D. Tik tokios kompleksinės priemonės gali užtikrinti, jog viruso pavyks išvengti, o susirgus – pasveikti greičiau“, – reziumuoja gydytoja.