Kodėl sukiojame laikrodžius?
Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti laiko sukiojimą, tačiau dėl to nesusitaria ES šalių vyriausybės. Tad paskutinį spalio savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį – Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, ir vėl bus įvedamas žiemos laikas.
Valandą atgal pasukamas laikas gali paveikti žmonių savijautą, taip pat kelti abejonę, ar kasdien naudojami išmanieji įrenginiai rodo tikslų laiką. Ekspertų teigimu, laiko persukimas tam praktiškai neturi jokios įtakos.
„Laiko persukimas labiau veikia mūsų savijautą, nei šiuolaikinius išmaniuosius įrenginius. Pastarasis visiškai nėra jautrus laiko pokyčiams. Duomenys perduodami naudojant interneto protokolo (IP) technologiją – per ryšio bokštus, duomenų centrus ir maršrutizatorius. Tai reiškia, kad išmaniajame telefone ar kompiuteryje rodomas laikas automatiškai sinchronizuojamas su atominiu laikrodžiu milisekundžių tikslumu“, – pasakoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
Tiksliausiu laikrodžiu pasaulyje laikomas atominis laikrodis iš tikrųjų yra didžiulė sistema, kurią sudaro daugiau nei 640 atominių laikrodžių, veikiančių 75 laboratorijose. Šie laikrodžiai skaičiuoja šviesos virpesius, atsirandančius atomuose – vadinamąsias atomines sekundes, o duomenys visame pasaulyje perduodami ir tikslinami per palydovus.
Kaltas gali būti GPS
Pasak Mindaugo Raubos, „Bitė Lietuva“ technologijų direktoriaus, įrenginių sutrikimų sukant laiką du kartus per metus pasitaikydavo seniau – dažniausiai strigdavo seni serveriai, nuo laiko itin priklausomi IT procesai.
„Paskutinį kartą apie serverio užstrigimą dėl pasukto laiko teko girdėti gal 2012 metais. Jau retas beprisimena, kokia panika buvo kilusi artėjant 2000-iesiems. Buvo tikima, jog dėl naujo tūkstantmečio sutriks IT sistemos, nebeveiks kompiuteriai ir kiti įrenginiai. Tuomet toks scenarijus nepasitvirtino ir pasirodė besąs tuščias žmonių bauginimas. O šiandien toks scenarijus apskritai yra neįmanomas“, – sako M. Rauba.
Skirtinguose miestuose dirbantys žmonės kartais gali pastebėti, kad jų išmaniųjų įrenginių rodomas laikas ne visada sutampa su tuo, kurį mato kitame mieste esantys kolegos. Skirtumas gali siekti iki 1–2 minučių. Taip gali nutikti dėl padėties nustatymo sistemos (GPS) ir prastos sinchronizacijos tarp serverio bei kompiuterio.
Nustatant tikslią įrenginio buvimo vietą GPS naudojasi aplink Žemę skriejančių palydovų ryšiu. Jei naudojamas įrenginys, pavyzdžiui, kompiuteris laiką sinchronizuoja per internetą iš serverio ir ši sinchronizacija veikia netinkamai, gali trumpam atsirasti labai nedidelė laiko paklaida. Bet tai neturi nieko bendro su laiko sukimu pavasarį ir rudenį.
Nepamiršti mechaninių įrenginių
Besiruošiantiems laiko sukimui iš spalio 26-osios į 27-ąją, ekspertai pataria nepamiršti įrenginių, kurie neturi prieigos prie interneto ar ryšio tinklo: įvairių buities prietaisų, automobilių, kurie nėra prijungti prie interneto skydelių, mechaninių laikrodžių.
Įrenginių, kurių laiko rodmenis reikia persukti rankiniu būdu, vis mažiau. Daugėja ne tik išmaniųjų laikrodžių, bet ir išmaniųjų namų, kur didžioji dalis buities prietaisų sujungti į bendrą interneto tinklą. Tad tik laiko klausimas, kada nebereikės rūpintis laiko persukimu, jis visuose mūsų įrenginiuose atsinaujins savaime.
Laiko persukimas, kaip būdas taupyti energetinius resursus, pradėtas svarstyti 1895 m. Jungtinėje Karalystėje. Vis tik pirmieji laiko sukiojimą išbandė vokiečiai I-ojo Pasaulinio karo metu. Nuo 1980 m. vasaros laikas įvestas ES, Lietuva jį naudoja nuo 1981-ųjų.
2000 m. laiko persukimas Lietuvoje buvo panaikintas, bet po 3 metų buvo grįžta prie vasaros laiko įvedimo. 2019 m. Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti laiko sukiojimą rudenį ir pavasarį nuo 2021-ųjų, tačiau dėl to iki šiol nesusitaria ES šalių vyriausybės.
Pagal BNS inf.