Šiemet rajone gana anksti prasidėjęs šildymo sezonas gyventojams atnešė ir džiugesį, ir nerimą: gerai, kad nebereikės susigūžus šalti namuose ar darbovietėse, bet sąskaitos už šilumą papildomai paplonins kišenes.
Tačiau labai nerimaujantiems dėl šildymo kainų yra gerų žinių. UAB „Šilutės šilumos tinklai“vyriausioji ekonomistė Rita Kamarauskienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad, palyginti su praėjusių metų centralizuoto šildymo sezono pradžia, šįmet už kilovatvalandę mokėsime 24 proc. mažiau. Tai yra, jei pernai spalio mėnesį už kilovatvalandę mokėjome 6,32 euro ct/kWh su PVM , tai šiemet spalį šildymo kaina siekia 5,06 euro ct/kWh su PVM.
Šildymo sezonas šiemet pradėtas spalio 12-ąją – taip, deja, padiktavo gana anksti atvėsęs oras. Priminsime, 2014-2015 m. šildymo sezonas rajono švietimo įstaigose pradėtas spalio 20 dieną, daugiabučiuose – 22 dieną. 2013-2014 metų šaltuoju sezonu šiluma gyventojus pasiekė spalio 17-ąją.
Sumažėjo biokuro kaina
Tai, kad mūsų rajone centralizuotas šildymas tapo pigesnis, lemia 20 procentų sumažėjusi biokuro (smulkintos medienos) kaina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Energijos išteklių rinkos įstatymu, daugiau nei 50 proc. biokuro 2015 metais „Šilutės šilumos tinklai“ nupirks iš Energijos išteklių biržos „Balt Pool“. Pastaroji, atsiradus daugiau konkurencijos, šiemet pasiūlė mažesnę kainą, o tai lėmė ir mažesnę šilumos kainą vartotojams.
Ir 2016 metais visas biokuras bus perkamas iš „Balt Pool“.
Šilumininkai rado ir kitų būdų įsigyti pigesnio kuro ir atpiginti gyventojams bei įmonėms tiekiamos šilumos kainą.
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Mykolas Šaulys, pro įmonės langus rodydamas kalnus biokuro, sakė, kad didžiąją jo dalį įmonė nupirko vasarą, kai kaina buvo net 30-40 proc. mažesnė nei dabar, atėjus šildymo sezonui. Be to, anot vadovo, kainoms poveikį padarė ir bankrutavusi AB „Biofuture“, šilutiškių vadinama „spiritinė“, kurioje visais metų laikais buvo naudojamas biokuras. Kai įmonė buvo uždaryta, liko nemažai nesunaudoto kuro, tad pastarąjį šiuo metu degina rajono 
šilumininkai.
Šilumos kaina kinta
„Šilumos tinklų“ vyriausioji ekonomistė R.Kamarauskienė negarantavo, kad ateinančiais šio šaltojo sezono mėnesiais šilumos kaina nesikeis. Nes šilumos kaina perskaičiuojama kiekvieną mėnesį.
„Šilumos kainą sudaro pastovi ir kintamoji dedamoji. Pastovią dedamąją nustato rajono Taryba vieneriems metams. Šiuo metu pastovi dedamoji dalis siekia 2,17 euro ct/kWh (su PVM) už kilovatvalandę.
Kiekvieną mėnesį keičiasi kintamoji dedamoji, kuri priklauso nuo kuro kainos. Jei kuro kainos rinkoje kils, kils ir centralizuoto šildymo kaina, jei kuro kaina mažės, vartotojui šilumos kaina irgi mažės“, – sakė R.Kamarauskienė.
Mažėja skolininkų
Anot pašnekovės, skolininkų už šilumą visais laikais buvo ir bus, tačiau šiemet skolą „Šilumos tinklams“ gerokai sumažino Savivaldybės administracija. Iš viso Savivaldybės skolos siekia 206 tūkst. eurų.
Gyventojai „Šilutės šilumos tinklams“ skolingi irgi mažiau nei pernai, iš viso – 320 tūkst. eurų.
Šildymas modernėja, vartotojų daugėja
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius A.M.Šaulys „Šilutės naujienoms“ papasakojo apie naujas ir modernias šilumos gaminimo technologijas, parodė pagrindinį didįjį katilą ir laukiančius šaltojo sezono mažesniuosius katilus.
Anot vadovo, šiais laikais kūrikai toli gražu neatrodo taip, kaip daugelis įsivaizduoja: jie – ne suodini, ne purvini, nevaikšto su kastuvais rankose. Pakeitus seną šilumos gamybos įrangą naujomis technologijomis, kurios „Šilutės šilumos tinkluose“ puikiai veikia jau daugiau nei metai, kūrikai dirba švarioje aplinkoje, prie kompiuterių, monitoriuose stebi temperatūrą ir kitas šilumos gaminimo funkcijas.
Įmonė mieste ir kitose rajono vietovėse pakeitė magistralines šilumos tiekimo trasas, todėl, pasak A.M.Šaulio, šilumą nešantis vanduo gyventojus pasiekia ir greičiau, ir ekonomiškiau.
„Anksčiau, kai buvo rusiškos, neizoliuotos trasos, vietomis net ir per didžiausius šalčius prie daugiabučių „auginome“ žoleles. O šiuo metu gyventojus šiltas vanduo pasiekia patirdamas perpus mažiau šilumos nuostolių. Tai yra, rusiškose trasose net apie 25 proc. šilumos patekdavo į aplinką, o dabar – tik 10 proc.“, – sakė „Šilutės šilumos tinklų“ direktorius.
Anot jo, nors ir vyksta daugiabučių renovacija, žmonės taupo, kad tik mažiau reikėtų mokėti už šildymą, bet kiekvienais metais įmonės paslaugų prireikia vis naujiems vartotojams.
„Prie centrinio šildymo trasų jungiasi ir miesto įmonės, ir privatūs gyventojai. Šiuo metu montuojame naują katilinę, kūrenamą biokuru, Kintuose. Čia seniūnijos pastatas, Kintų daugiafunkcis centras iki šiol buvo šildomi itin brangiu ir neekologišku dyzelinu“, – sakė A.M.Šaulys.
Anot A.M.Šaulio, ir ateityje Šilutės rajone šildymo kaina neturėtų žymiai kilti, nebent Seime būtų patvirtintas „Ekonominio solidarumo mokestis“, pagal kurį gyventojai turėtų už šildymą mokėti ištisus metus.