Konferencijos dalyviai linkėjo, kad Macikuose veikę „Mirties namai“ taptų „Vilties namais“

konferencija maciku lageris alina judzentieneHugo Šojaus dvaro konferencijų salėje įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Antrojo pasaulinio karo belaisviai nacių ir sovietų lageriuose 1939-1948 m.“ Pranešimus skaitė įvairių Europos šalių – Austrijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos bei Lietuvos atstovai.

Konferencijos vieta Šilutėje pasirinkta neatsitiktinai, nes Šilutės rajono Macikų kaime nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios veikė nacių, vėliau sovietų įsteigtos karo belaisvių stovyklos ir GULAG’o skyrius, kuriame buvo kalinami civiliai Lietuvos gyventojai.

„Macikai yra simboliška ir unikali vieta, nes vienoje vietoje 15 metų veikė lageriai ir nacistiniai, ir sovietiniai, ir karo belaisvių, ir civilių. Šiuo požiūriu aš tokios kitos vietos kaip Macikai Lietuvoje nežinau. Ko gero, mažai tokių vietų yra ir rytų bei vidurio Europoje“, – sakė dr. Arūnas Bubnys.

Ši konferencija užbaigė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRC) ir Šilutės rajono savivaldybės vykdytą projektą „Mirties namai 1939-1955 m. Prikeltos atminties žinia“.

Antrąją konferencijos dieną aukų pagerbimo ceremonijoje renginio dalyviai ir svečiai buvusių lagerių teritorijoje pasodino magnoliją, kurią papuošė Europos šalių tautinėmis juostelėmis.

Sveikino meras ir LGGRC generalinė direktorė

Rajono meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad 2013 metais LGGRC ir Šilutės rajono savivaldybės pradėtas projektas bei atlikti Macikų lagerio istoriniai, archeologiniai tyrimai atskleidė dar menkai žinomą istorinę Antrojo pasaulinio karo metu Šilutės apylinkėse vykusių represijų pusę.

„Macikų lageris šiandien rajoninės reikšmės kultūros paveldo objektas, bet tikiuosi, kad bus pripažintas Lietuvos istorijos paminklu. Sveikinu jus, susirinkusius į tarptautinę konferenciją, paskutinįjį šio projekto, bet, manau, ne paskutinį mūsų krašto istorijos viešinimo etapą. Šiandien sužinosime iki šiol archyvuose, po žeme ar žmonių prisiminimuose slypėjusius faktus ir įvykius. Šiandien žengsime mūsų krašto istorijai svarbų žingsnį, Macikų mirties namai taps vilties namais, vilties įprasminti istorinę atmintį“, – kalbėjo meras.

Savivaldybės padėkos raštai įteikti Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centrui už projekto „Mirties namai 1939-1955 m. Prikeltos atminties žinia“ įgyvendinimą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui, Lietuvos lenkų sąjungos Šilutės skyriui už ilgametį indėlį prižiūrint Macikų lagerio kapines, Macikų socialinės globos namams už ilgametį indėlį saugant ir prižiūrint Macikų lagerio kapines.

LGGRC  generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sakė, kad šios konferencijos tema svarbi ne tik kaip praeities tyrimas, bet ir šios dienos aktualijų kontekste. Tai svarbu ne tik moksliniu, bet ir humanistiniu aspektu, nes Macikų lageris yra simbolinė vieta, kur galima padaryti daug išvadų, kas yra totalitarinis režimas, kaip jis atsiranda ir kokių aukų pareikalauja.

Macikų gyventojai savo atmintyje lagerius ir to meto įvykius susieja su mirtimi, nes mirtingumas ten buvo nepaprastai didelis.
Konferencijos dalyviams T.B.Burauskaitė linkėjo išsivežti įspūdžius ne tik su simboliu mirtis, bet ir su simboliu viltis, nes, anot jos, tik į ateitį žvelgdami mes galime kurti naują gyvenimą, suprasdami, kad tai, kas vyko, neturi pasikartoti.konferencija maciku lageris

Projektas finansuotas ES lėšomis

2013 m. Šilutės rajono savivaldybė kartu su LGGRC parengė projektą „Mirties namai 1939-1955 m. Prikeltos atminties žinia“. Projektas buvo pateiktas ES programos „Europa piliečiams“ 4 veiksmui „Gyva Europos atmintis“ ir  gavo 60 908,88 EUR finansavimą.

Pasak projekto rengėjų, Antrojo pasaulinio karo metai ir nacių bei sovietų totalitarinių režimų represijos Europos atmintyje šiandien paženklinti kraujo ir mirties simboliais. Neatsitiktinai metafora „Mirties namai“ vietiniai gyventojai XX a. viduryje vadino Lietuvoje, Macikų kaime įkurtas nacių, vėliau sovietų karo belaisvių stovyklas ir lagerį.

Pirmieji karo belaisviai Šilutės apskrityje atsirado 1939 metų spalį, tai buvo nacių suimti lenkų karo belaisviai. 1940 metais naciai Macikuose kalino belgus, prancūzus, nuo 1941 metų – sovietų kareivius, o nuo 1943 m. – antihitlerinio aljanso sąjungininkus amerikiečius, britus, kanadiečius, net Naujosios Zelandijos lakūnus.

Po II pasaulinio karo čia kentėjo ir mirė sovietų valdžios kalinami vokiečių karo belaisviai, civiliai žmonės, tarp kurių – daug Lietuvos šviesuomenės.

Macikuose kalėjo įvairių Europos tautų atstovai, vyrai, moterys ir vaikai. Tai unikali memorialinė vieta, liudijanti tiek nacių, tiek sovietų represijų žiaurumą ir antihumaniškumą. Daugelis šių totalitarinių režimo aukų nuo patirtų kančių mirė ir yra palaidoti netoliese. Deja, šiandien apie šiuos lagerius ir juose kalėjusias aukas žinoma labai nedaug.

Projekto rengėjai kėlė šiuos tikslus: išsaugoti totalitarinių režimų represijų ir taikių Europos gyventojų žudynių vietą ir įamžinti aukų atminimą; suburti ir paskatinti bendradarbiauti įvairių tautų ir kartų atstovus, buvusius kalinius, skatinti tarpusavio supratimą apie totalitarinių režimų baisumus, ir parengus Macikų lagerių teminį turistinį maršrutą, skleisti informaciją apie ten vykusius tragiškus įvykius ES piliečiams; projektą išplėtoti nuo vietinio iki tarptautinio masto, užmegzti ryšius ir formuoti bendradarbiavimo tinklą su vietinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir pasiekti platesnes auditorijas.

Atliko archyvinius – istorinius ir archeologinius tyrimus

LGGRC specialistai įgyvendindami projektą lankėsi Federalinio archyvo kariniame archyve Freiburge (Vokietija) bei archyve nacių nusikaltimams išaiškinti Liudvigsburge (Vokietija). Archyvuose rasta vertingos informacijos apie Macikų lagerį.

Projekte numatytus atlikti istorinius ir archeologinius tyrimus vykdė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai. Jie lankėsi Suvalkuose (Lenkija), kur yra buvęs Stalag 1 F lageris, savo struktūra ir administravimu identiškas Macikų lageriui. Suvalkų lagerių archyvuose taip pat rasta vertingos informacijos.

Istorikų ir archeologų tyrimai padėjo nustatyti Macikų lagerių aukų skaičių, jų tapatybes, Macikuose veikusių sovietų ir nacių įkalinimo įstaigų sistemas, lagerių kasdienybę, mirtingumą.

Itin svarbus archeologinis tyrimas, kurio metu buvo siekiama nustatyti skirtingų laikotarpių lagerių teritorijas ir ištirti masines kapavietes, nes kai kurios aukų palaidojimo vietos nėra ištyrinėtos ir ne visos žinomos. Surinkti ir archyvuoti dar gyvų Macikuose kalėjusių aukų atsiminimai.

Archyvinių ir archeologinių tyrimų pagrindu apie Macikuose veikusias nacių ir sovietų įkalinimo įstaigas, kalinių gyvenimo sąlygas, mirtingumą parengtas leidinys, internetinė svetainė www.rememor.eu, turistinis maršrutas bei stendas.

Projekto partneriais tapo rajono savivaldybės administracija, turinti patirties organizuojant renginius ir vykdant europinius projektus, Šilutės muziejus, tiriantis, eksponuojantis ir populiarinantis lankytinas vietas, Šilutės pirmoji gimnazija, aktyviai dalyvaujanti miesto renginiuose, Macikų socialinės globos namai, ilgus metus prižiūrintys ir tvarkantys lagerių teritoriją, Lietuvos lenkų sąjungos Šilutės skyrius, remiantis istorinės atminties puoselėjimą, bei Gdansko Antrojo pasaulinio karo muziejus, turintis ilgametę patirtį tyrinėjant XX a. istoriją, informacijos pateikimo ir viešinimo Europoje ir pasaulyje galimybes bei pasiekimus.

Daug dokumentų publikuojami pirmą kartą

Pirmąją konferencijos dieną pranešimus apie elgesį su karo belaisviais įvairių šalių lageriuose skaitė mokslininkai iš Austrijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos.

Antroji konferencijos dalis gegužės 15 d. buvo skirta Macikų lageriams, jų istorinei daliai, archeologinių tyrimų apžvalgai ir atminimo įamžinimui.

Buvo pristatyta projekte numatyta parengti knyga „Macikų mirties namai. Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir GULAG’o lageriai 1939-1955 metais Šilutės apylinkėse“.

Pagrindinis dėmesys šioje knygoje skirtas Macikų kaime nuo 1941 iki 1955 metų veikusioms kalinimo įstaigoms. Pagrindiniai pateiktų duomenų šaltiniai yra Lietuvos ir Vokietijos archyvuose saugomi okupacinių struktūrų dokumentai ir didžioji dauguma iš jų publikuojami pirmą kartą.   Išsamiau patyrinėję šaltinius, knygos sudarytojai patikslino lagerio egzistavimo laikotarpio ribas, organizacinę struktūrą, kalinių skaičių, kontingentą, buities ir darbo sąlygas, jų gydymą, taip pat informaciją apie lagerio kapines. Šioje knygoje taip pat aprašyti archeologiniai šios vietovės tyrimai. Leidinys iliustruotas lagerių schemomis, kalinių nuotraukomis bei kalinių sąrašų fragmentais.

„Ši knyga – viena reikšmingiausių projekto dalių ir reikšmingas indėlis nacistinės ir sovietinės okupacijų laikotarpio Lietuvoje istoriografijai. Viliuosi, jog ši knyga, prikėlus Macikų „Mirties namų“ atmintį, praėjus 70-čiai metų po antrojo pasaulinio karo, bus lyg žinia ateities kartoms, liudijanti tiek nacių, tiek sovietų represijų žiaurumą bei antihumaniškumą, skatinanti kurti demokratišką aplinką, didinanti toleranciją ir tarpusavio supratimą, stiprinanti piliečių sąmoningumą ir supratimą apie pagrindines nūdienos Europos Sąjungos vertybes 3 laisvę, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms“, – svetainėję www.rememor.eu rašo projekto „Mirties namai 193931955 m. Prikeltos atminties žinia“ vadovė Daiva Judeikytė.

Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų“ Facebook albume!

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.