Koronaviruso grimasos rudenį dar gali nustebinti

Daliai tyrėjų prognozuojant, kad koronavirusas jau pasiekė savo agresyvumo ribas, mokslininkų darbai nestoja: ruošiamasi skirtingiems rudens scenarijams. Kurie labiausiai tikėtini?

Pixabay.com nuotr.

Atsipalaiduoti nereikėtų

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Aurelija Žvirblienė įsitikinusi, kad ateinantis ruduo bus lengvesnis nei praėjęs. Tą lemia plati visuomenės imunizacija, tad viruso plitimas stabdomas efektyviai. Tikėtina, kad bent jauniems žmonėms imuninis atsakas nebus visai išblėsęs, todėl sunkių ligos atvejų bus mažiau.

Nebekyla abejonių, kad koronavirusas yra sezoninis virusas, tad artėjant šaltajam sezonui jis pradės intensyviau plisti. Skiepyti tik dukart ir nepersirgę žmonės turėtų užsikrėsti ir susirgti. Reikėtų pagalvoti, kokia jūsų apsauga rudeniui, ypač tai aktualu rizikos grupės asmenims.

Dalis ekspertų mano, kad COVID–19 skiepų gali prireikti kasmet, panašiai kaip ir kiekvieną rudenį skiepijantis nuo gripo. A. Žvirblienė sako, kad tai būtų perspektyvi strategija, mat tiek gripo, tiek koronaviruso rizikos grupės yra panašios – vyresni žmonės, turintys lėtinių gretutinių ligų.

Panašiai sako ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė – SARS–CoV–2 greičiausiai ir toliau cirkuliuos, bet tikėtina, kad užsikrėtimų lygis bus palyginti žemas ir tiek nebeapsunkins sveikatos apsaugos sistemų. „Nusiraminti nereikėtų ir tiesiog toliau vykdyti ligų stebėseną. Visgi tiksliai nuspėti ir pasakyti, į kokią dar graikiškos abėcėlės raidę pavirs koks nors virusas, mokslas dar negali“, – sako epidemiologė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pabrėžė, kad virusas ir toliau evoliucionuos, todėl jis ragina šalis toliau testuoti, stebėti ir vykdyti sekoskaitą: „negalime kovoti su šiuo virusu nežinodami, ką jis daro.“

Mokslininkai nemiega

Žmones užkrečiantys koronavirusai pirmą kartą nustatyti septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tarp jų yra keturios cirkuliuojančios padermės, sukeliančios peršalimą. Kiti žmogaus koronavirusai yra Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS), sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS) ir SARS–CoV–2 – virusas, sukeliantis COVID–19.

„Mokslininkai, kuriantys vakcinas nemiega, nesustoja ties tuo, ką pagamino Uhano viruso pagrindu. Klinikiniai tyrimai ir registracija užtrunka ilgai, tad kažką pasiūlyti rudeniui nėra paprasta, naujos vakcinos mus gali pasiekti gruodį, sausį. Tada vėl reikia galvoti, ar omikronas dar bus populiarus mūsų visuomenėje, ar jį jau bus kas pakeitęs – šiuo metu sunku atsakyti,“ – svarstė D. Razmuvienė.

Šiuo metu norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir tęsti antros ar trečios dozės įskiepijimą arba pasiskiepyti pirmąja doze. Ketvirtąja vakcinos doze buvo skiepijami Jungtinės karalystės, Izraelio gyventojai, tačiau Lietuvoje rekomendacijų dėl visų gyventojų skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos ketvirtąja doze neplanuojama, nes ketvirta dozė labai svarbi pažeidžiamiausiems žmonėms.