Į kovą su emigracija visas Lietuvos savivaldybes pajungusi ir aiškų nurodymą davusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, regis, neprašovė pro šalį. Bent jau Šilutės rajonas šiemet gali džiaugtis džiuginančia statistika: per beveik 11 mėnesių į Šilutę gyventi iš užsienio atvyko 1865, išvyko – 534 žmonės. Kai tuo tarpu pernai išvykusių būta net 2106, o parvykusių – gerokai mažiau, vos 1128.
Kas verčia mūsų kraštiečius vėl panorėti grįžti gyventi į gimtinę?
Sukurtos kelios informacijos bazės
Dar metų pradžioje Prezidentė D. Grybauskaitė pageidavo, kad savivaldybėse rastųsi po specialistą, kuris užsiimtų emigrantų grąžinimo į Lietuvą reikalais: sukurtų interneto svetainę, rinktų išvykusių gyventojų adresus, jiems skelbtų informaciją apie laisvas darbo vietas regionuose, atlyginimus, patartų nuo ko pradėti ir kaip tvarkyti reikalus sugrįžus į gimtąjį kraštą.
Šilutės r. savivaldybė sumažino vieną etatą Tarybos sekretoriate, ir ten dirbanti Dovilė Pauparytė nuo vasario 1 d. užsiėmė emigrantų sugrąžinimo reikalais. Darbo tikslai jai buvo iškelti labai rimti: kurti ryšius tarp Šilutės rajono savivaldybės ir išvykusiųjų gyventi į užsienį, suburti bendruomenę ir motyvuoti juos būti Šilutės rajono ambasadoriais.
Todėl liepos mėnesį startavo projektas „Globali Šilutė“ (globali.silute.lt), taip pat socialiniame tinkle Facebook sukurta tokio pat pavadinimo paskyra.
„Globali Šilutė“ – tai projekto „Globalūs Regionai“, kurį įgyvendina Lietuvos savivaldybių asociacija, dalis. Projektu siekiama palaikyti ryšį su išvykusiais šilutiškiais, kad šie jaustųsi visuomet laukiami savo mieste, kviesti sugrįžti ilgam ir trumpesniam laikui, kitaip prisidėti prie žmonių ryšio su Šilute išlaikymo. Savivaldybė konsultuojasi su užsienyje gyvenančiais tautiečiais aktualiais klausimais, o išvykusieji gauna naudingą informaciją apie gimtąjį kraštą, galimybes sugrįžti, įsidarbinti, kurti, investuoti, apie renginius ir šventes“, – pasakojo D. Pauparytė.
Labai daug naudingos informacijos apie pagrindinius žingsnius grįžtant į Lietuvą galima rasti interneto svetainėje www.renkuosilietuva.lt. Šilutės rajono savivaldybė ten taip pat yra pateikusi informaciją apie rajono situaciją. O Migracijos informacijos centras šiame puslapyje paleido nemokamą konsultacinę telefono liniją, skirtą Jungtinės Karalystės gyventojams konsultuotis visais klausimais, susijusiais su gyvenimu Lietuvoje ar grįžimu į ją.
Dažniausiai grįžta dėl vaikų
Bendraudama su emigrantais bei juos konsultuodama rūpimais klausimais, D. Pauparytė sako pastebėjusi, kad dažniausiai kreipiasi tie, kurie gyvena Didžiojoje Britanijoje bei Airijoje. Taip pat būta užklausų iš Norvegijos, Danijos, Švedijos bei Vokietijos.
„Bene didžiausia dalis nusprendusių grįžti į Šilutę emigrantų, savo apsisprendimą grindžia tuo, kad nori jog vaikai mokytųsi savam krašte. Pradžioje dažniausiai grįžta tik mamos su vaikais, o tėvai pasilieka padirbėti dar porą metų, kad užsidirbtų namams, verslui“, – sakė specialistė.
Emigrantai, pasak D. Pauparytės, su ja susisiekia įvairiais būdais. Dažniausiai kontaktuoti pradedama tada, kai užsienyje gyvenantis šilutiškis interneto svetainėje „Globali Šilutė“ skiltyje „Junkis“ užpildo klausimyną, nurodydamas kokios informacijos bei pagalbos jam reikia.
„Kai žinai, kokiais tikslais žmogus išvyko į užsienį ir kas jį paskatintų sugrįžti, tuomet gali suteikti būtent jam skirtą, aktualią informaciją – nuo galimybių smagiai praleisti atostogas iki konkrečių darbo pasiūlymų.
Dažniausiai emigrantai domisi apie nuosavo verslo kūrimo, įsidarbinimo galimybes. Taip pat aktualus klausimas – vaikų darželiai bei pats Šilutės miestas ir jo ateities planai. Emigrantai neretai kreipiasi ir dėl atostogų planavimo, prašo rekomenduoti turistinius maršrutus, poilsiavietes, maitinimo įstaigas“, – pasakojo savivaldybės atstovė.
Kviečia tapti krašto ambasadoriais
Prie didesnio emigrantų grąžinimo į rajoną turėtų prisidėti ir dar vienas, išskirtinis Šilutės projektas – galimybė tapti ir gauti Šilutės rajono garbės ambasadoriaus vardą.
„Tapimas ambasadoriumi – tai savo miesto atstovavimas ir parodymas, kad didžiuojiesi būdamas šilutiškiu, nori skleisti gerąją žinią apie savo miestą, padėti surasti investuotojų, aktyviau įsitraukti į regiono vystymą. Kaip ambasadorius galėsite ne tik konsultuoti, teikti idėjas savo regionui, bet taip pat burti globalių šilutiškių bendruomenę šalyje, kurioje gyvenate, ir kitaip garsinti savo gimtąjį kraštą“, – rašoma kvietime tapti ambasadoriumi.
Pasak D. Pauparytės, ambasadorių tinklas prisidėtų prie Šilutės vardo garsinimo tarptautiniu mastu, padidintų galimybes susigrąžinti šiuos žmones gyventi ir dirbti į Šilutės kraštą, padėtų pritraukti užsienio investicijas.
„Šiuo metu jau turime dvi kandidates, pareiškusias norą tapti Šilutės garbės ambasadorėmis. Viena šilutiškė gyvenanti Švedijoje, Stokholmo mieste įsitikinusi, kad Šilutės krašte gyvena patys įdomiausi ir gražiausi žmonės, o Šilutės miestas yra vertas kurorto vardo. Kaip ambasadorė ji norėtų prisidėti skatinant skandinavų turizmą Šilutės krašte. Kaip Stokholmo lietuvių bendruomenės pirmininkė, taip pat įsipareigoja tarpininkauti ir vertėjauti kontaktuojant su švediškomis institucijomis, platinant informaciją bei reklamą Lietuvių bendruomenės kanalais“, – pasakojo D. Pauparytė.
Grįžusiųjų sėkmės istorijos
O ką kalba patys emigrantai? Kas juos privertė mesti susikurtus gyvenimus užsienyje, ir vėl grįžti ir bandyti kurtis gimtinėje?
Šilutiškis Mantas Žadeika, ragavęs emigranto duonos Londone ir šiame mieste baigęs savo svajonių specialybės – mechatronikos – studijas, atviras: „Gavau apdovanojimą kaip geriausias metų studentas. Buvau pasirašęs sutartį toliau tęsti magistro studijas, bet jau buvau išsekęs – norėjau namo. Planavau, kad dar metus liksiu Londone, kur nors įgysiu darbo patirties, išmokėsiu skolas ir tuomet grįšiu į Lietuvą. Bet nutraukiau magistro studijų sutartį“.
Pasak Manto, mokslams pasibaigus dingo ir energija, kuri leido dirbti tris darbus ir mokytis universitete. Norėjosi į Lietuvą, tiesiog vėl gyventi. Buvo pasiūlymų dirbti ir Šilutėje, ir Londone. Visgi, jaunas vyras priėmė šilutiškių pasiūlymą.
„Šiuo metu dirbu vyriausiuoju inžinieriumi „Šilutės girnose“. Taip pat susipažinau su Eivanu Maksvyčiu, kuris atidarė „Tavo robotas“ mokyklėlę. Turiu galimybę pritaikyti savo žinias ir padėti Eivanui siekti užsibrėžtų tikslų, tuo pačiu mokytis naujų dalykų. Šilutėje turiu galimybę ir „gyventi“ tiesiogine žodžio prasme, o gyventi čia galima labai gerai. Londonas yra nuostabus miestas su begale galimybių, bet jeigu tos galimybės jums nereikalingos ir savo tikslus galima pasiekti būnant Lietuvoje, tuomet kodėl save bausti ir būti toli nuo šeimos, draugų ir savų kraštų?“, – retoriškai klausė M. Žadeika.
Net 14 metų Anglijoje praleido ir kitas pašnekovas – vilkytiškis Arvydas Kimbris. Londone gyvenęs vyras ten, regis, turėjo viską: gerą darbą, stabilią finansinę padėtį. Tačiau laikui bėgant keitėsi vertinimo kriterijai, pasidarė svarbu ne tik pinigai, bet ir istorija, šeima, gamta.
Grįžti į Lietuvą vyras bandė net kelis kartus, bet ištempdavo vos kelis mėnesius ir vėl keliaudavo atgal į Angliją. Kol kartą dėl darbų Lietuvoje teko praleisti visus metus. Tada ir suprato, kad nors šalyje gausu įvairių niuansų, kurie, regis, sukurti ne padėti, o kaip tik apsunkinti įsitvirtinimą, visgi gyventi galima ir čia. Labai svarbi – motyvacija ir siekiai. Pats A. Kimbris į namus važiavo jau žinodamas, kad nori kurti savo verslą ir naujas darbo vietas. Ir jam pasisekė: pernai gruodį Vilkyčiuose atidarė grožio saloną.
„Grįžimas į Lietuvą finansiškai yra lyg laiptelis žemyn. Todėl būtina, kad šalia būtų žmonės, kurie patartų išmintingai, sudėliotų visus žingsnius. Jei vis dar būčiau emigrantas, rekomenduočiau sekti Facebook paskyrą „Ex Emigrantai“, kurią sukūrė būtent iš emigracijos grįžę žmonės. Dar niekur nemačiau taip sistemingai pateikiamos visos reikalingos informacijos, nes nė viena Lietuvoje veikianti organizacija, susijusi su pagalba grįžtantiems emigrantams, nesupranta, kokios iš tiesų informacijos reikia“, – pasakojo A. Kimbris.
O štai iš Šilutės kilęs Edvardas Giedraitis, svečiose šalyse praleidęs tris metus, į emigraciją žvelgia kitokiu kampu.
Tiesa, ir jo kelionės po Ispaniją ir Portugaliją nebuvo susijęs su geresnio materialinio gyvenimo paieškomis. Leistis į keliones paskatino noras patyrinėti žinojimą, kurio metu tampi neatsiejama aplinkos dalimi. Neseniai atgal į Lietuvą grįžęs vyras turi savitą požiūrį į keliones.
„Galima keliauti ir 25 kvadratinių metrų bute, tai, ko gero, yra beprotiškiausias mano atradimas. Į Lietuvą grįžti neverta nei daugiau, nei mažiau, nei būti kur kitur“, – įsitikinęs E. Giedraitis.