Kovai su koronavirusu apsiginklavo ir senelių namai

92621066 1095151790850297_8343446878444060672_nLietuvoje yra apie 170 senelių namų, kuriuose gyvena vyresnio amžiaus, lėtinių ligų turintys žmonės. Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad jei koronavirusas patenka į tokius namus, nusineša ne vieną gyvybę. Dažnai ištinka ir personalo krizė, nes ilgaamžių tiesiog nebelieka kam prižiūrėti.

Kaip kovai su COVID-19 ruošiasi senelių namai? „Darome viską, kad užkratas nepatektų į mūsų namus: apsirūpinome specialiais kostiumais, respiratoriais, kitomis priemonėmis. Tiekėjai, paštininkai, kurjeriai maisto produktus ir siuntinius palieka už durų. Didelę atsakomybę jaučia mūsų darbuotojai, kurie griežtų apsaugos priemonių laikosi ir namuose. Visi du kartus per dieną matuojamės temperatūrą ir esame parengę veiksmų planą, jei užkratas patektų į mūsų namus“, – apie dabartinę kasdienybę pasakoja „Senjorų Eldorado“ direktorius Dovydas Giedraitis. 

Karantinas – jau 50 dienų

Gardamo seniūnijoje įsikūrusioje senjorų rezidencijoje gyvena daugiau kaip 50 gyventojų, kurių amžiaus vidurkis gerokai virš 80 metų. Visi jie turi sunkių ligų, kai kurie yra po insulto ar paralyžiuoti.

Vasario 26 d. įstaiga paskelbė karantiną, nors Lietuvoje tuomet dar nebuvo nė vieno ligos atvejo. Tai nebuvo naujiena, nes lankytojams senelių namai užsidaro kasmet per gripo epidemiją. Tačiau šiemet imtasi papildomų saugumo priemonių.
„Senelių namiškius informavome, kad ne tik ribojame artimųjų lankymą, bet nebeleidžiame jokių asmeninių daiktų ar skanumynų atvežti“, – sako jau 50 dienų karantino ritmu gyvenančios įstaigos vadovas.

Paskelbus karantiną, D. Geidraitis pradėjo ieškoti rekomendacijų arba patvirtintų gairių, kaip senelių namams elgtis pandemijos metu. Kovo pradžioje tokių Lietuvoje dar nebuvo. Pradėjęs rinkti informaciją jis atrado kovo 15 d. JAV išleistas Ligų kontrolės ir prevencijos centro gaires, kuriose nurodyta, kaip stacionarūs senelių namai turėtų pasiruošti, kokiomis priemonėmis ir kontaktais pasirūpinti. Šias gaires jis nusiuntė ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) bei pasiūlė išversti bei išplatinti Lietuvoje, kad ir kitos institucijos turėtų.

„Tai ir įvyko, jie operatyviai išvertė ir po savaitės išplatino šalyje“, – džiaugėsi D. Giedraitis. Vėliau SAM išleido ir daugiau taisyklių bei reikalavimų senelių namams.

Įstaiga pasirašė savo veiksmų planą, kaip reikėtų elgtis įtariant koronaviruso atvejį, ar atsiradus pirmajam. Dabar visi darbuotojai žino, kas už ką atsakingas.

Didelis dėmesys darbuotojams

Kai senelių namai užrakino duris, administracija analizavo kitus galimus viruso patekimo kelius į įstaigą – tai darbuotojai, tiekėjai, pašto ir siuntų tarnybos. D. Giedraitis pasakojo, kad nuolat kalbasi su darbuotojais, juos šviečia, taip pat klausia ar jie laikosi karantino namuose.

„Stengiamės šviesti darbuotojus, kad jie suprastų, jog dirba padidintos rizikos įstaigoje, kad jų atsakomybė yra didelė“, – sakė jis.92254116 599681353995052_4417856777173860352_n
Kad su seneliais dirbantiems žmonėms nereikėtų vaikščioti po vaistines, parduotuves, įstaiga jiems centralizuotai užsako maisto produktus ir kitus būtiniausius dalykus. Darbuotojai sudaro sąrašą, įstaiga užsako, o tiekėjai viską atveža už kelių dienų.

Visa senelių namų bendruomenė akylai stebi savo savijautą, darbuotojai ir gyventojai po du kartus per dieną matuoja temperatūrą. Maisto produktai, korespondencija, kitos siuntos paliekami specialiose dėžėse už lauko durų. Senelių namuose visi laikosi atstumo, 5 kartus per dieną vėdina patalpas, 3 kartus per dieną dezinfekuoja visus liečiamus paviršius.

„Senjorų Eldoradas“ anksti apsirūpino ir kaukėmis, pirštinėmis, dezinfekcijos priemonėmis, specialiais kombinezonais su antbačiais ir akiniais. Vienintelis dalykas ko įstaiga turi ribotam laikui, tai respiratoriai, kurie naudojami prie sergančio žmogaus. Bet tai deficitas visoje Lietuvoje.

Stengiasi, kad užkratas nepatektų

Pagal dabartinę tvarką, jei žmogus susirgtų, būtų vežamas į ligoninę. D. Giedraitis raminasi, kad Lietuvoje dar nėra taip baisu, kaip Italijoje ar Ispanijoje, kur sergančius žmonės palieka senelių namuose ir gydymą organizuoja ten. Anot jo, tai yra žiauru, nes jokiuose senelių namuose nėra deguonies aparato ar profesionalios gydytojų pagalbos. Vadovas pasakojo, kad Vakarų valstybių senelių namuose dažnai ištinka ir personalo krizė, kai esant masiniam sirgimui nebelieka kam slaugyti senelių. Surasti slaugytoją ir ne krizės metu prireikia keleto mėnesių.

Pašnekovas prisiminė kraupų atvejį Ispanijoje, kur vienoje įstaigoje buvo rasti 20 likimo valiai paliktų senelių: vieni jau buvo mirę, kiti merdėjo, jokio personalo šalia nebuvo. Vokietijoje, tokioje išsivysčiusioje ir disciplinuotoje šalyje, sergantys COVID-19 slaugo sergančiuosius, o sveiki sveikuosius.

Vokietijos pavyzdžiai rodo, kad jei aplink daug sergančiųjų, užkratas vis tiek patenka į senelių namus. Kai tai įvyksta, daug senelių miršta. Tad įstaigos vadovas su nerimu stebi viruso plitimą ir Šilutės rajone, ypač jam neramu dėl atvejo netoli esančiuose Šyliuose. „Darome viską, kad virusas nepatektų pas mus. Tačiau visada yra kelių procentų tikimybė, kuri nepriklauso nuo mūsų“, – sako jis.

Kasdienybė pasikeitė

Kovai prieš COVID-19 apsiginklavusiems senelių namams iššūkiu tampa padaryti senelių kasdienybę kuo ramesnę. Senoliams liūdna, nes nebeatvažiuoja namiškiai, su kuriais iškylaudavo gamtoje, vaikščiodavo prie ežero. Anksčiau senelių namuose vykdavo daug veiklų, atvykdavo svečių iš mokyklų, bibliotekos. Karantino metu jie nebegali valgyti salėse, maistas atnešamas į kambarius, užsiėmimai nebevyksta. Tad kolektyvas galvoja ką daryti, kad palengvintų globotinių kasdienybę, palaikytų nuotaiką, fizinį aktyvumą.
Geru oru seneliai išvežami į lauką, galintys pasivaikšto, nedidelėmis grupelėmis daro mankštas. Kambariuose jie skaito knygas, žiūri televizorių, klausosi radijo. Daugelis jų turi telefonus, tad pabendrauja su namiškiais. Jau ir anksčiau seneliai galėdavo bendrauti per planšetes, pasimatyti ekrane, dabar šis bendravimas vaizdu itin populiarus.

 

 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.