Medicinos centro „Puriena“ šeimos gydytoja Jolita Dirgėlienė pasakoja, kad remiantis Higienos instituto duomenimis, 2024 m. vėžio diagnozę išgirdo 1 531 Šilutės rajono gyventojas. Dažniausiai nustatyti onkologiniai susirgimai buvo prostatos (414 atvejų), krūties (234) ir storosios žarnos vėžys (143 atvejai).
Paveldimumas lemia menkai
Tyrimai rodo, kad 1 iš 2 asmenų tam tikru gyvenimo laikotarpiu išgirs onkologinės ligos diagnozę. Šiuo metu onkologiniai susirgimai yra antra pagal dažnumą mirties priežastis Lietuvoje ir Europos sąjungoje (ES). Jeigu nebus imtasi veiksmų dabartinėms tendencijoms pakeisti, vėžys gali tapti pagrindine mirties priežastimi.
„Atlikti tyrimai patvirtina, kad plačiai ir tinkamai taikant profilaktines priemones, onkologinėmis ligomis susirgtų apie 50 proc. žmonių mažiau, nei suserga dabar. Vėžio atsiradimas dažniausiai yra ilgalaikis procesas, vykstantis palaipsniui. Tik 5–10 % visų vėžio atvejų siejami su paveldimumu, o likę 90–95 % priklauso nuo aplinkos ir sveikatai žalingo gyvenimo būdo“, – sako gydytoja J. Dirgėlienė.
Prevencija yra
Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, iš kurių net keturios (gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos) skirtos ankstyvai vėžio diagnostikai. Šios prevencinės programos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams, atitinkantiems programų kriterijus, jos atliekamos nemokamai.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija diagnozės patikslinimui.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas, kurio metu įvertinama, ar krūtyse nėra vėžinių pakitimų. Kilus įtarimų, moteris siunčiama atlikti echoskopiją, nukreipiama specialisto konsultacijai diagnozės patikslinimui
Prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Programos metu atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos nustatymas kraujyje, pagal kurį galima įtarti ankstyvosios stadijos prostatos vėžį. Prireikus pacientą konsultuoja gydytojas urologas ir atliekama priešinės liaukos biopsija diagnozei patikslinti.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujavimo (iFOBT) testas. Gavus teigiamą testo rezultatą pacientas siunčiamas kolonoskopijos tyrimui, kurio metu esant įtarimams gali būti paimta biopsija diagnozės patikslinimui.
J. Dirgėlienė pasakoja, kad šios prevencijos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, turėtų nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
„Sveikas gyvenimo būdas, padedantis sumažinti riziką susirgti vėžiu, apima subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, normalaus kūno svorio palaikymą, rūkymo atsisakymą ir alkoholio ribojimą. Svarbu į mitybą įtraukti kuo daugiau augalinės kilmės produktų (spalvingų daržovių, vaisių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, alyvuogių aliejų), mažinti perdirbtos mėsos (rūkytų, sūdytų gaminių, dešrelių) ir saldintų gazuotų gėrimų vartojimą, reguliariai mankštintis ir užsiimti fizine veikla (bent 30 min. per dieną), vengti tiesioginių saulės spindulių“, – primena gydytoja.