Krašto ūkininkams surengtas seminaras, kviečiantis kooperuotis

Kelios dešimtys krašto ūkininkų praėjusią savaitę susirinko į seminarą tema „Atviras kooperatyvas“. Renginį organizavo Žemės ūkio rūmų organizatorė savivaldai Šilutės rajone Birutė Gustienė, kuri dėkojo renginio partnerei, Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pamario pienas“ direktorei Editai Katutienei už svetingą priėmimą „Pamario pieno” būstinėje Laučiuose, ir už tai, kad šis kooperatyvas yra vienintelis tikras ir didžiausias ūkininkų kooperatyvas Klaipėdos apskrityje.

Seminaro lektorius, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė” valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas kalbėjo apie kooperacijos vystymąsi Europoje, tendencijas ir galimybes Lietuvoje, apie kooperatyvo kūrimo tikslus ir patirtį, naudą ir perspektyvas, privalumus ir trūkumus.

Kooperatyvus valdo jų nariai

Kooperatyvas „Pieno gėlė” veikia jau du dešimtmečius, jame dirba 42 žmonės, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių – apie 1300 Eur. Kooperatyvo pajamos per vienerius metus siekia nuo 5 iki 10 mln. Eur.

Taigi, pasak kooperatyvo valdybos pirmininko J. Kuzminsko, „Pieno gėlės” nariai jau įsitikino ir kitiems gali papasakoti apie kooperatyvo veiklą, jo galimybes pasirinkti savo produkcijos pirkėjus ir tokio pasirinkimo naudą.

Pradėdamas seminarą J. Kuzminskas pirmiausia paprašė pakelti rankas tuos ūkininkus, kurie jau yra kokio nors kooperatyvo nariai. Jis nenustebo, kai pakilo tik kelios rankos. Todėl, pasak svečio, savo pasakojimą jis ir pradėjo nuo kooperatyvų atsiradimo istorijos, taip pat kooperatyvų ir akcinių bendrovių skirtumų ir t.t.

Pasak lektoriaus, geriausia yra tam ūkininkui, kurio piniginėje pakanka lėšų sumanymams įgyvendinti ir jam nereikia nei akcinės bendrovės, nei kooperatyvo. Tačiau kai pinigų trūksta, o sumanymų yra, tuomet reikia jungtis. Žmonės, kurie vykdo panašią veiklą ir jungiasi į akcines bendroves žino, kad tokiose organizacijose sprendimus priima tie, kurie savo turto indėliu valdo 50 proc. ir bent viena akcija daugiau viso akcijų paketo.

Kooperatinėse bendrovėse valdo bendrovės nariai, kurie, nepriklausomai nuo jų valdomo turto ar indėlių dydžio, turi tik po vieną balsą, o sprendžiant visus klausimus nulemia balsų dauguma.

Kas trukdo ūkininkams jungtis?

„Taigi, kas trukdo ūkininkams jungtis į kooperatyvus?” – klausė susirinkusiųjų J. Kuzminskas.
Atsakymų buvo daug. Vieni sakė, kad dar per daug gerai prisimena sovietmečiu veikusius kolūkius. Kiti tikino, jog mažai žino apie kooperatinės bendrovės privalumus, dar kiti nepastebėjo, jog ūkininkai, susibūrę į kooperatyvus uždirbtų daugiau.

Visiems išsakiusiems įvairias priežastis buvo atsakyta, ir ne teorinėmis sąvokomis, bet gyvais pavyzdžiais iš „Pieno gėlės“ ir „Pamario pieno“ kooperatyvų patirties. Klausytojai išgirdo pavyzdžius, kaip kooperatyvo nariai išgyvendina negeroves, o kartais net ir atsisako nesąžiningiausiųjų narystės, nes niekas kooperatyve nenori mokėti už kolegas, kurie, pavyzdžiui, priduodamą pieną papildo vandeniu. Tokios gudrybės yra greit susekamos ir išgyvendinamos.

Paaiškėjo, kad daugeliu atvejų pagrindinė nenoro jungtis į kooperatyvus priežastis yra pasitikėjimo trūkumas. Tačiau šis trūkumas, pasak lektoriaus, anksčiau ar vėliau turi išnykti. Niekam nepavyksta paneigti tiesos, kad kooperatyvams ir jų junginiams, kartu parduodantiems pieną, yra lengviau surasti supirkėjus, mokančius didesnę ir tvirtesnę kainą.

ŽŪKB „Pieno gėlė”, ŽŪK „Pienininkai” ir ŽŪKB „Pamario pienas” jau nuo 2018 m. yra įkūrę gamintojų organizaciją „Pieno partneriai” ir surinktą pieną parduoda kartu – derasi su Lietuvos ir užsienio žaliavinio pieno pirkėjais. Per metus šie trys kooperatyvai parduoda apie 40 tūkst. tonų pieno.

Aprodė sukurtą ūkį

Susirinkusieji ūkininkai buvo pakviesti apžiūrėti „Pamario pieno” būstinę. E. Katutienė pirmiausia visus nuvedė į naujai įrengtą automobilių servisą. Kooperatyvas dabar turi 5 pienovežius, kurie kasdien išvežioja apie 50 tonų pieno. Įrengtos ir dvi modernios pieno perpylimo stotys.

„Pamario pienas” turi ir naujai įrengtą katilinę, kuri tiekia karštą vandenį ir šildo pastatą. Joje pašildomas vanduo, kuris naudojamas plauti pieno talpas ir kitoms reikmėms.

Susirinkusieji apžiūrėjo ir kooperatyvo administracijos patalpas. Kooperatyvas per 18 veiklos metų savo parduodamo pieno kiekius padidino 28 kartus. Kooperatyvo nariams taip pat teikiamos buhalterinės ir automobilių serviso paslaugos.

Kooperatyvo direktorė E. Katutienė džiaugėsi, kad dalis ūkininkų paliko savo kontaktus tolimesniam pokalbiui apie narystę kooperatyve bei pieno pardavimo sąlygas. Ji sakė, kad tokie renginiai yra naudingi tiek ūkininkams, tiek jiems skirtam kooperatyvui.

Komercijos direktorius, korespondentas