Gydytoja hematologė Austėja Dapkevičiūtė-Purlienė pasakoja, kad dažniausiai sveiko žmogaus kraujo prireikia po įvairių susižalojimų, traumų, taip pat sergantiems anemija, įvairiomis inkstų ligomis ar vėžiu. Kai kuriems pacientams, sergantiems labai sunkiomis kraujo vėžio atmainomis, gali būti reikalingas net kraujodaros kamieninių ląstelių persodinimas, kurio metu visiškai sunaikinama sena kraujodaros sistema ir sulašinamos iš donoro surinktos kraujodaros kamieninės ląstelės. Tokiems pacientams tenka susidoroti su ilgu gydymu. Vien laukiant, kol organizmas pripažins naują kraują, tenka atlikti daug perpylimų, kartais virš 150. Tačiau tai padeda užtikrinti esmines organizmo funkcijas ir gelbsti gyvybę.
Kas gali aukoti kraujo?
Vos iki pusvalandžio trunkančioje kraujo donorystėje slypi gausybė aspektų. Visų pirma svarbu, kad paciento ir donoro kraujo grupės sutaptų, taip pat būtina nustatyti kraujyje esančius antikūnus. Pasak hematologės, egzistuoja ir viena universali kraujo grupė – O RhD. Ją turintys asmenys gali aukoti kraujo visiems, kitą kraujo grupę turintiems, asmenims. Tai praverčia, kai skubiai reikia atlikti kraujo perpylimą ir nėra pakankamai laiko nustatyti paciento kraujo grupę.
„Dažniausiai kraujo donoro lytis didelės reikšmės neturi, visgi, moterų kraujo panaudojamumui įtaką gali turėti buvę nėštumai. Kartais vaisiaus kraujo ląstelės gali pasiekti mamos kraujotaką, pastaroji šias ląsteles atpažįsta kaip svetimas. Tokiu atveju mamos organizme susidaro antikūnai, organizme išliekantys visą gyvenimą. Moteriai šie antikūnai kasdienybės visiškai nepakeičia, tačiau naudojant tokį kraują pacientui, pasekmės kartais gali būti žalingos. Bet ir tokioje situacijoje galima įžvelgti donorystės naudą – kadangi šių ląstelių nelieka donuotų eritrocitų masėje, ją taip pat galima naudoti gyvybių gelbėjimui“, – sako gydytoja.
Dar vienas skirtumas tarp skirtingų kraujo donorų lyčių – vyrų organizmuose dažniausiai aptinkami aukštesni hemoglobino ir feritino kiekiai, nes nemažai geležies dalių moterys netenka menstruacijų metu. Dėl to kraujo donorais dažniau tampa vyrai – per metus moterims rekomenduojama neviršyti 4 kraujo donorystės kartų, vyrams – 5 kartų, kad neišsektų geležies atsargos organizme.
Nauda ir donorui
Kraujo donorai procedūros metu neretai sužino daug naudingos informacijos apie savo būklę. Pavyzdžiui, visada nustatoma ABO kraujo grupė, Rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas ir hemoglobino kiekis kraujyje. Šie rodikliai padeda suprasti, ar asmuo tuo metu gali būti donoru. Taip pat patikrinamas donoro užsikrėtimas infekcinėmis ligomis (sifiliu, ŽIV, hepatitais B ir C, parvovirusine infekcija). Tai itin naudinga, nes kartais pradinėse ligos stadijose asmuo apie sirgimą nežino.
Kraujo davimas gali būti naudingas ir tiems, kurie serga hemochromatoze – tai būklė, kai organizme yra geležies perteklius. Duodami kraujo jie ne tik pagerina savo savijautą, bet ir padeda sveikti kitiems. Prieš kraujo davimą donorams pamatuojamas kraujo spaudimas, pulsas, pacientas pasveriamas, o ši informacija praverčia anksčiau aptinkant širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimus.
Dažniausiai donorus reguliariai lankytis kraujo centruose motyvuoja tai, kad yra virš 25 proc. tikimybė, jog per visą gyvenimą mums patiems prireiks bent 1 kraujo transfuzijos. Todėl vertėtų atsiminti, kad vieną dieną duodame mes, kitą dieną kraujo gali prireikti mums ar mūsų mylimiems žmonėms.
Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas sako, kad kraujo donorystės prasmė yra neįkainojama. Kasmet kraujo ir jo komponentų perpylimas pasaulyje padeda išsaugoti milijonus gyvybių – vienas kraujo donoras gali išgelbėti trijų žmonių likimus.
Kraujo centruose nuolat stebima donorų sveikata, o patirtis liudija, kad kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Dalis gyventojų mano, kad kraujo davimo metu galima užsikrėsti tam tikromis ligomis. Tai nėra tiesa. Kraujo centrai vieni pirmųjų iš medicinos įstaigų pradėjo dirbti tik su vienkartinėmis priemonėms visiškai atsisakydami daugkartinių sterilizuojamų priemonių.
Centruose kraują ima tik į vienkartines kraujo surinkimo sistemas, o visos medicininės priemonės – pradedant adatėle, kuria duriama į pirštą, naudojamos tik vieną kartą, baigiant kraujo maišelių sistema, kurioje integruota speciali sterili adata, naudojama tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu. Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes vienintelis kontaktas yra per adatą su oda. Aukojančių kraują kasmet yra vis daugiau.
Ką reikia žinoti?
Kraujo donoru gali būti tik pilnametystės sulaukęs asmuo, sveriantis ne mažiau nei 50 kg.
Kraujo duoti negalima, jei hemoglobino kiekis kraujyje moterims yra mažesnis nei 125 g/l, vyrams – mažesnis nei 135 g/l.
Kraujo donorais negali tapti sergantieji cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B, hepatitu C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių, skrandžio, žarnyno, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos, šlapimo takų ir kitų sistemų ligomis.
Kraujo negali duoti intraveninių narkotikų vartotojai, asmenys, dėl kurių seksualinės elgsenos kyla rizika užsikrėsti krauju plintančia sunkia infekcine liga, nėščios moterys.
Norint duoti kraujo po COVID-19 infekcijos turėtų praeiti bent 14 dienų nuo pasveikimo, o po operacijos – bent 4 mėnesiai.
Kraujo negalima duoti, jei per pastaruosius 4 mėnesius asmeniui buvo daryta tatuiruotė.
Privalu būti pailsėjus, išgėrus bent 1,5 l skysčių, sočiai pavalgius, patariama nerūkyti, išvakarėse – atsisakyti alkoholinių gėrimų, aštraus, riebaus maisto.
Po procedūros pravartu nesportuoti, nekelti sunkių daiktų, nevartoti alkoholinių gėrimų.
Pagal BNS inf.