„Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vien tik pamatyti skaičių šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ dar nereiškia, jog žmogus serga. Rezultatai turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis labai retai leidžia objektyviai įvertinti situaciją.
„Norma“ ne visada norma
Žmonės dažnai klaidingai mano, kad tyrimų rezultatai privalo idealiai tilpti į laboratorijoje nurodytas ribas, tiksliai atitikti lūkesčius ir simptomus. Tačiau realybėje taip būna ne visada. „Referentinės ribos sudaromos pagal didelės sveikų žmonių grupės rezultatus, jos apima apie 95 proc. populiacijos rodiklių, todėl maždaug 5 proc. visiškai sveikų žmonių kai kurie rodikliai gali būti šiek tiek aukštesni arba žemesni už nustatytas ribas“, – aiškina E. Marciuškienė.
Dėl to nedideli nukrypimai ne visada reiškia ligą. Vertinant rezultatus svarbu ne tik pats skaičius, bet ir nukrypimo dydis, simptomai bei kitų tyrimų visuma. Kelių susijusių rodiklių pokyčiai vienu metu dažniausiai yra reikšmingesni nei vienas nežymiai pakitęs tyrimas. Todėl gydytojai dažnai skiria ne vieną, o kelis tarpusavyje susijusius tyrimus.
Kodėl nereikia lyginti?
Socialiniuose tinkluose neretai žmonės lygina skirtingose laboratorijose atliktų tyrimų rezultatus ir stebisi, kodėl jie nėra identiški. Tam įtakos gali turėti daugybė veiksnių. Skirtingos laboratorijos gali naudoti nevienodus metodus, reagentus ar analizatorius. Laboratoriniai reagentai yra specializuotos cheminės medžiagos arba biologiniai junginiai, naudojami tyrimuose, siekiant aptikti, išmatuoti arba sąveikauti su mėginyje esančiomis medžiagomis. Šią sąveiką gali paveikti labai daug veiksnių, todėl tam tikri rezultatai gali nežymiai skirtis, nors bendra klinikinė reikšmė išlieka ta pati.
Todėl, jei svarbu stebėti rodiklių pokyčius laikui bėgant, rekomenduojama tyrimus atlikti toje pačioje laboratorijoje. „Dinaminis stebėjimas tampa daug tikslesnis, kai tyrimai atliekami tuo pačiu metodu ir rezultatai pateikiami tais pačiais vienetais.
Tyrimų rezultatus gali paveikti ne tik ligos, bet ir įprasti kasdieniai dalykai – mityba, fizinis krūvis, stresas, miego trūkumas, paros metas ar net sezoniškumas. Kai kurie rodikliai gali pakisti po intensyvios treniruotės, ilgiau nevalgius ar vartojant tam tikrus papildus. Žmonės dažnai pamiršta paminėti vartojamus papildus ar vitaminus, nors jie gali turėti reikšmingos įtakos rezultatams. Pavyzdžiui, didesnės biotino dozės gali paveikti kai kurių tyrimų tikslumą. Todėl prieš atliekant tyrimus svarbu laikytis laboratorijos pateiktų rekomendacijų ir informuoti specialistus apie vartojamus preparatus.
Vienas rezultatas nerodo situacijos
Viena dažniausių klaidų – bandymas vertinti tyrimus atskirai nuo bendros žmogaus būklės. „Laboratorinis tyrimas nėra diagnozė. Tai vienas iš įrankių, padedančių gydytojui įvertinti situaciją kartu su simptomais, apžiūra ir kitais tyrimais“, – pabrėžia E. Marciuškienė.
Kartais rezultatai gali patekti į vadinamąją „pilkąją zoną“, kai jie nėra normalūs ar patologiniai, o yra ribiniai. Tuomet tyrimai kartojami po tam tikro laiko ir vertinama rodiklių dinamika. Būtent pokyčiai laikui bėgant dažnai suteikia daugiau informacijos nei vienas atskiras rezultatas.
Svarbiausia, gavus neįprastą rezultatą, nepanikuoti ir nebandyti diagnozuoti ligų interneto ar dirbtinio intelekto pagalba, jų interpretavimas reikalauja platesnio vertinimo. Kilus klausimams verta pasikonsultuoti su gydytoju ar laboratorijos specialistu, kuris padės tinkamai suprasti tyrimų reikšmę.
BNS inf.