Kriminogeninė situacija Lietuvoje: kas lieka nematoma? 

Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento organizuotoje diskusijoje „Kriminogeninė situacija Lietuvoje.

Kas lieka nematoma ir kodėl?“ pristatomi dviejų tyrimų rezultatai bei teisės pažeidimų prevencijos modelis. 

Per 20 m. registruotų nusikalstamų veikų sumažėjo beveik per pusę. Per 15 metų tyčinių nužudymų sumažėjo 80 proc., sunkių sveikatos sutrikdymų – 64 proc., viešosios tvarkos pažeidimų – 72 proc., vagysčių – 80 proc., o plėšimų – net 87 proc. Tyrimai rodo, kad registruotų nusikaltimų skaičiai stabiliai mažėja, saugumo jausmas visuomenėje auga bei teisėsaugos institucijų darbas vertinamas vis geriau.

„Tarpinstitucinis bendradarbiavimas teisės pažeidimų prevencijos srityje tampa vis svarbesnis. Šiuo tikslu buvo sukurta prevencijos modelio tobulinimo darbo grupė, kurioje dalyvavo prevencijos ekspertai iš įvairių sričių bei institucijų. Suformuota prevencijos modelio koncepcija siekia spręsti prevencijos uždavinį horizontalesniu požiūriu. Ties šiuo aspektu siekiame dirbti ir toliau bei spręsti nusikaltimų problematiką bendradarbiaujant visoms institucijoms kartu“ – sako viceministras V. Dmitrijev. 

2021 m. VRM ir Policijos departamento inicijuotos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėn. nuo nusikaltimų nukentėjo 10 proc., o per 2-5 metus – 18 proc. respondentų. Dažniausiai žmonės nurodė, kad jie nukentėjo nuo: viešosios tvarkos pažeidimų, turto sunaikinimo ar sugadinimo, asmens duomenų vagystės ar/ir jų neteisėto panaudojimo el., nuo neapykantos kurstymo, sukčiavimo bei fizinio smurto, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje.

Skiriasi nuo įvairių nusikalstamų veikų nukentėjusių žmonių elgesys. Į policiją kreipėsi dauguma nukentėjusių nuo vagysčių, plėšimų, turto sunaikinimo ar sugadinimo bei nukentėję nuo fizinis smurto, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje. Į teisėsaugą kreipėsi tik trečdalis nukentėjusių nuo viešosios tvarkos pažeidimų ir nuo neapykantos kurstymo. Dalis nukentėjusiųjų kreipėsi į policiją, bet neprisistatė, vadinasi yra žmonių, kurie netinkamai pranešė policijai ir tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl įvykis nebuvo tiriamas. 

Nukentėjusieji dažniausiai minėjo šias nepranešimo policijai priežastis: 38 proc. nurodė, kad padaryta žala jiems buvo nereikšminga, 36 proc. netiki, kad policija ištirs nusikaltimą, 31 proc. netiki, kad pažeidėjas bus nubaustas, 23 proc. konfliktą išsprendė be policijos, 12 proc. tuo metu nesuprato, kad jų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, o 10 proc. bijojo keršto, tiek pat nurodė, kad pažeidėjas buvo artimas ar pažįstamas.