Diskomforto pojūtis krūtinėje
„Širdį galima įsivaizduoti kaip variklį, kuris dirbdamas aprūpina visus organus krauju, tačiau tam, kad jis dirbtų gerai, jam irgi būtina gauti tų pačių medžiagų. Širdies raumenį krauju aprūpina širdies vainikinės arterijos“, – sako gydytojas.
Kai širdis gauna nepakankamai deguonies, pavyzdžiui, stipriai išaugus jo poreikiui (kai širdies darbas ženkliai padidėja, pavyzdžiui, dėl itin aukšto kraujo spaudimo ar labai dažno širdies susitraukimų dažnio) arba sumažėjus deguonies pristatymui dėl širdies vainikinių arterijų susiaurėjimų, spazmų, mikrokraujagyslių pakenkimo, esant aortos vožtuvo stenozei, ženkliam hemoglobino trūkumui (jis atsakingas už deguonies pernešimą), kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, o kartais esant mišriems mechanizmams, atsiranda diskomforto pojūtis krūtinėje, kuris ir vadinamas krūtinės angina.
Nepatogumas krūtinėje dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio metu, o rečiau – žmogui patiriant didelę emocinę įtampą. Kitas retesnis ligos simptomas yra oro trūkumas. Dažniausiai krūtinės skausmai praeina per mažiau nei 10 min. nuo fizinio krūvio nutraukimo, o jiems užtrukus ir plintant į rankas, žandikaulį, atsiradus dusuliui ar pilant prakaitui – galima įtarti besivystantį miokardo infarktą.
Riziką didinantys veiksniai
Kadangi krūtinės anginą dažniausiai lemia vainikinių arterijų susiaurėjimai (aterosklerozė), pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nevisavertė mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir cholesterolio koncentracija, cukrinis diabetas, vyriška lytis, amžius ir genetika.
Krūtinės angina dažniausiai pasireiškia vyresniems vyrams, turintiems kelių anksčiau minėtų rizikos veiksnių derinį, tačiau stebima tendencija, kai kraujotaką ribojantys susiaurėjimai širdies kraujagyslėse diagnozuojami vis jaunesniems asmenims. Ligos vystymuisi didelę įtaką turi ir genetika – žmonės, kurių giminaičiai vyrai iki 55 m., o moterys iki 65 m. amžiaus susirgo miokardo infarktu, vertinami, kaip turintys polinkį šiai ligai.
Dėl didesnės lipoproteino (a) (kuris yra paveldimas faktorius) koncentracijos kraujyje taip pat kyla didesnė rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis, todėl šį rodiklį verta bent kartą per gyvenimą pasitikrinti, atliekant kraujo tyrimus. Tai padaryti naudinga jaunesniame amžiuje, nes nustačius lipoproteino (a) padidėjimą, galima greičiau sustiprinti modifikuojamų rizikos veiksnių kontrolę.
Kada konsultuotis?
Jei įprasto fizinio krūvio metu ar ramybės būsenoje atsirado diskomfortas krūtinėje, oro trūkumas, sumažėjo fizinio krūvio tolerancija, ypač jei tokių pojūčių anksčiau nėra buvę, naudinga kardiologo konsultacija. Specialistas, atlikęs papildomus tyrimus, galės skirti reikalingą gydymą.
„Minimalaus fizinio krūvio metu juntamas skausmas krūtinėje, spaudimas, deginimas, gniaužimas gali rodyti ryškų širdies kraujagyslių susiaurėjimą. Kai simptomai pasireiškia ramybės būsenoje, tęsiasi ilgiau nei 20 min. ir žmogus jaučia pykinimą, oro trūkumą, prakaito pylimą – medicininė pagalba reikalinga nedelsiant, tai gali byloti apie ūminį miokardo infarktą, kuris įvyksta staiga visiškai užsikimšus širdies vainikinei arterijai“, – sako dr. P. Budrys.
Jeigu kardiologas įtaria obstrukcinę širdies kraujagyslių ligą, pacientas gali būti nukreiptas vainikinių arterijų KT angiografijos tyrimui, kurio metu į veną leidžiant kontrastinę medžiagą ir vėliau stebint širdies kraujagyslių užsipildymą ja, galima identifikuoti arba atmesti širdies kraujagyslių susiaurėjimus.
„Alternatyva – invazinė vainikinių arterijų angiografija, kai per rankoje esančią arteriją iki širdies kraujagyslių žiočių įvedamas smulkus kateteris, per kurį tiesiogiai į vainikines arterijas leidžiama kontrastinė medžiaga. Taip pat yra ir kitų tyrimų, kurie leidžia nustatyti širdies kraujagyslių ligas”, – sako dr. P. Budrys.
Pagal BNS inf.