Kukorų geležinkelio stotyje „Pravirko aušra…“

Kukorai 3Žmogus gyvas tol, kol gyvas atsiminimas apie jį, kol pasakojama, kol prisimenama. Minint Gedulo ir vilties dieną Kukorų geležinkelio stotyje – simbolinėje vietoje – saugiškiai kūrė meninę instaliaciją „Pravirko aušra…“, pasakojančią apie sovietmečio tremtį.
Kukorų geležinkelio stotis pasirinkta neatsitiktinai – būtent iš čia, amžininkų liudijimu, buvo ištremtos Penkauskų, Raudžių šeimos, Būdvytis, visų „mašinoriumi“ vadintas, ir daug kitų.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijavo birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos – paminėjimą Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose bei kitose švietimo institucijose. Pilietinės iniciatyvos „Tremties vaikų žaislai“ siekis – prisidėti prie istorinės atminties puoselėjimo, pilietiškumo ugdymo. Kintų Vydūno kultūros centro renginių organizatorė Saugų seniūnijoje Lijana Gatelienė paragino seniūnijos Saugų J. Mikšo ir Vilkyčių pagrindinių mokyklų moksleivius dalyvauti pilietinėje inciatyvoje – piešti piešinius. Moksleivių piešiniai eksponuoti renginio „Pravirko aušra…“ metu, juose moksleiviai bandė atsispindėti tolimojo Sibiro vaikų galimai sukurtus žaislus.

Prie Kukorų geležinkelio stoties, į renginį skirtą Gedulo ir vilties dienai paminėti, susirinko gausus būrys vaikų su tėveliais, seneliais, mokytojai, tremtiniai, seniūnijos darbuotojai – visi, kam aktuali tremties tema. Renginyje kalbėjo politikai Zigmantas Jaunius ir Sandra Tamašauskienė, prisiminimais apie tėvą dalinosi politinio kalinio Eduardo Šmito duktė Rita Beniušienė, jautriais išgyvenimais, atvėrusi jausmų gilumą, vos sulaikydama ašaras, apie savo močiutės tremtį pasakojo Aušra Judeikienė. Saugų moterų vokaliniai ansambliai: „Vakarė“ ir „Artuma“ kūrė renginio muzikinį foną, dainavo tremtinių dainuotas dainas. Nes visais laikais daina padėdavo ištverti rūsčiausius išmėginimus, įkvėpdavo nepasiduoti ir nepamiršti gimtosios kalbos. Renginio dalyviams padėkos žodžius tarė Saugų seniūnė Dalia Rudienė, kuri tądien atsisveikino su visais saugiškiais.

Pro šalį pradundėję traukiniai dar labiau sustiprino prisiminimus. Renginys užbaigtas visiems padainavus virpulį keliančią dainą apie pamario kraštą, kuriai žodžius sukūrė E. Šmitas. Pasibaigus oficialiajai daliai, vyko fotosesija, buvo bendraujama ir vaišinamasi saldumynais. Nors meninė instaliacija buvo persisunkta nostalgiška nuotaika, tvenkėsi ašaros, bet dalyvių nuotaika buvo džiugi – svarbu dalintis, pabendrauti su liudijančiais istoriją, prisiminti ir pabūti visiems kartu. Tremtis yra aktuali ir labai skaudi tema daugeliui ją patyrusių žmonių. Tad saugokime istorinę atmintį, fiksuokime autentiškus Laisvės kovų dalyvių atsiminimus ir ugdykime mylinčius savo Tėvynę piliečius.
Atmintis gyva, kol liudijama.