Negydant problemos gilėja
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjo, gydytojo toksikologo Hario Jakavičiaus teigimu, priklausomybės vystymosi mechanizmas panašus, nepriklausomai nuo to, kokios psichoaktyviosios medžiagos yra vartojamos.
„Smegenyse yra vadinamoji apdovanojimo sistema, atliekant malonias veiklas ji yra stimuliuojama ir išsiskiria hormonas dopaminas. Psichoaktyvios medžiagos dirbtinai stimuliuoja malonumo centrą ir taip skatina dopamino išsiskyrimą, todėl jaučiama stipri euforija ir malonumas, kurių natūraliomis sąlygomis pasiekti praktiškai neįmanoma. Vis tik laikas, per kurį išsivysto priklausomybė, skiriasi priklausomai nuo vartojamų medžiagų ir žmogaus savybių: vienais atvejais praeina mėnesiai ar metai, kitais pakanka ir kelių savaičių“, – sako H. Jakavičius.
Priklausomybės vystymosi greitį lemia žmogaus amžius. Smegenys vystosi iki 25 metų, tad psichoaktyvias medžiagas pradėjus vartoti iki tol, priklausomybė susiformuoja greičiau. Taip yra, nes augančioms smegenims ima atrodyti, jog būsena, kylanti pavartojus tokių medžiagų, yra natūrali, todėl prie medžiagų jos pripranta greičiau, o natūraliai malonios veiklos nebesukelia dopamino išsiskyrimo ir žmogus nebejaučia malonumo jas atlikdamas.
Tipiškiausi priklausomybės požymiai yra stiprus troškimas vartoti medžiagas, nepaisant žalingų pasekmių sveikatai, santykiams ar socialinei padėčiai, sunkumas kontroliuoti vartojimą, taip pat kai vartojimas tampa svarbesnis nei kitos veiklos ir įsipareigojimai, padidėja tolerancija vartojamai medžiagai, didėja kiekiai, o nepavartojus pasireiškia abstinencija.
Priklausomybę būtina pradėti gydyti kuo anksčiau, nes negydant visos problemos gilėja. Yra ir dar vienas neigiamas ilgai besitęsiančios priklausomybės aspektas – ji gali paveikti išvaizdą. Išvaizdos pokyčiai atsiranda po ilgalaikio vartojimo. Be to, jie nebūtinai rodo medžiagų vartojimą, jie gali būti susiję su kitomis sveikatos problemomis, todėl nereikėtų daryti nepamatuotų išvadų vien pagal juos.
Spartina senėjimą
Psichoaktyviosios medžiagos stipriai veikia žmogaus kraujagysles: vienos (alkoholis) jas išplečia, kitos (amfetaminas, metamfetaminas, kokainas) sutraukia, ir dėl to paviršiniai kūno audiniai gauna mažiau maistinių medžiagų bei deguonies.
Ilgai negydant priklausomybės nuo alkoholio žmogaus oda gali būti nuolat paraudusi. Alkoholis toksiškai veikia kepenis, tad vartojant ilgai gali vystytis alkoholinis hepatitas, kepenų cirozė, kuomet oda pagelsta.
Dėl priklausomybės nuo kraujagyslių susiaurėjimą sukeliančių stimuliatorių oda praranda elastingumą, gali pradėti skeldėti, išryškėja senėjimo požymiai. Stimuliatoriai sukelia ir taktilines haliucinacijas – žmogui atrodo, tartum po oda kažkas bėgioja, jis pradeda kasytis, nusikaso iki žaizdelių. Šios medžiagos aktyvina viso kūno, taip pat ir burnos raumenis, todėl atsiranda griežimas dantimis ir tai ilgainiui lemia dantų emalio nykimą. Stimuliatoriai taip pat slopina alkio jausmą, todėl krenta svoris, sunyksta raumenys.
Net ir priklausomybė nuo mažiau kenksmingomis laikomų medžiagų, tokių kaip nikotinas, gali paveikti išvaizdą – nikotinas sutraukia kraujagysles, todėl oda ima sparčiau raukšlėtis ir senti. Rūkymas gali paveikti ir balsą. Rūkant tradicines ar elektronines cigaretes garas ar dūmas juda kvėpavimo takais, o balso klostės yra jautrios jas veikiančioms medžiagoms, todėl ilgainiui gali žemėti ir šiurkštėti balsas.
Nutraukus vartojimą kai kurie išvaizdos pokyčiai išnyksta, tačiau dalis išlieka.
Keičiasi elgesys
Pavartojus stimuliatorių, išsiplečia akių vyzdžiai, žmogus atrodo pernelyg aktyvus, daug ir nenatūraliai gestikuliuoja. Opioidai veikia priešingai – vyzdžiai susitraukia, retėja kvėpavimas, lėtėja širdies ritmas, žmogus juda tarsi sulėtintai, tampa mieguistas. Kanapės ar alkoholis išplečia kraujagysles ir dėl to gali laikinai paraudonuoti akių junginės.
Žmonėms, kurie įtaria, kad jų artimieji gali vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, H. Jakavičius labiau pataria ne ieškoti išvaizdos požymių, bet atkreipti dėmesį į elgesį, jis ima keistis greičiausiai.
„Jei kalbame apie moksleivį, nereikėtų ignoruoti tarsi be priežasties mažėjančio pažangumo, netipiško elgesio, sutrikusio miego ritmo, dirglumo, sumažėjusio poreikio maistui. Suaugusių žmonių elgesys pradėjus vartoti psichoaktyviąsias medžiagas taip pat tampa ne toks, koks buvo, todėl reikėtų šiuos pokyčius pastebėti – tai gali indikuoti, kad yra problema, tiesa, ji irgi nebūtinai bus susijusi su žalingu medžiagų vartojimu“, – sako specialistas.
Priklausomybės ligų centro inf.