Neretai manoma, kad savavališką statybą vykdančiam asmeniui įstatymų numatyta galimybė ją įteisinti – nuolaidžiavimas savivaliautojui ar net netiesioginis pritarimas neteisėtiems veiksmams. Anaiptol, pradėjęs statybą be ją leidžiančio dokumento statytojas įsivelia į nemalonų ir finansiškai nuostolingą procesą. Nors ir vėliau, tačiau vis tiek privaloma atlikti visus statybai pradėti būtinus veiksmus, tik jie stebimi lyg pro didinamąjį stiklą. Be to, be įprastų išlaidų projektui parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui (SLD) gauti, dar tenka susimokėti baudą už administracinį pažeidimą, įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir sustabdyti statybą, kol nebus leista ją tęsti.
Tai dar ne pats blogiausias scenarijus. Paaiškėjus, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus negalima, reikės statinį pertvarkyti arba visai nugriauti. Savavališką statybą galima įteisinti tik tais atvejais, kai žemės sklype ar teritorijoje tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Be abejo, didžiausius nuostolius patirti rizikuoja nekilnojamojo turto plėtotojai, be SLD pradėję statyti ypatingą statinį (tokiems statiniams priskirtini 20 m ir aukštesni ar didesnio kaip 2000 kv. m bendrojo ploto pastatai). Naujo ypatingo statinio savavališka statyba fiziniam asmeniui užtraukia baudą nuo 2 896 iki 5 792 eurų, juridiniam – nuo 7 240 iki 14 481 eurų. Jeigu ypatingas statinys savavališkai statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, bauda fiziniam asmeniui gali siekti 10 tūkst. eurų, juridiniam – kone 22 tūkst. eurų.
Bauda skiriama už administracinį pažeidimą, o už savavališkos statybos įteisinimą Statybos įstatymas numato specialią įmoką. Jeigu statinio SLD gali būti išduotas, prieš jį gaudamas statytojas privalo sumokėti įmoką, kurios dydis priklauso nuo savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertės (V). Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į=V2/289620 Eur. Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio ar statinio projekto ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, galiojančias savavališkos statybos akto surašymo metu. Taigi prie neplanuotų statybos išlaidų reikėtų pridėti ir atlygį ekspertui. O dar nuostoliai dėl statybos sustabdymo…
Savavališkos statybos padariniams pašalinti paprastai nustatomas šešių mėnesių terminas su galimybe, esant svarbioms priežastims, jį pratęsti dar trimis mėnesiais. Per šį terminą neįvykdžius nurodymo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) kreipiasi į teismą, prašydama įpareigoti statytoją įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tuomet statytojas priverstas ne vienus metus minti teismų slenksčius, dėl to patirti papildomų išlaidų ir vykdyti teismo įpareigojimus. Šiuo metu teismuose nagrinėjama daugiau kaip septyni šimtai su teritorijų planavimu ir statyba susijusių bylų.
Laiku nepasirūpinęs būtinais dokumentais statybai pradėti, statytojas rizikuoja ne tik patirti gerokai didesnes su statyba susijusias išlaidas, bet ir susigadinti verslininko reputaciją, kai statyba vykdoma rangos būdu. Patiklus statybos rangovas, pradėjęs darbus statytojui nepateikus SLD, gali netekti ypatingų statinių statybos vadovui būtino kvalifikacijos atestato ir, patekęs į VTPSI sudaromą rizikingiausių statybos rangovų sąrašą, tikrai nebus dėkingas į neteisėtą veiklą jį įtraukusiam statytojui.