Kur dingsta numestas svoris?

Pasaulis yra apsėstas madingų dietų ir svorio metimo, tačiau tik nedaugelis iš mūsų žino, kaip iš tikrųjų nuo svarstyklių dingsta kilogramas riebalų.

Net 150 gydytojų, dietologų ir asmeninių trenerių, kuriuos apklausėme, pasidalijo šia stebinančia sveikatos raštingumo spraga. Labiausiai paplitęs klaidingas įsitikinimas buvo tas, kad riebalai virsta energija. Šios teorijos problema ta, kad ji pažeidžia materijos išsaugojimo dėsnį, kuriam paklūsta visos cheminės reakcijos.

Kai kurie respondentai manė, kad riebalai virsta raumenimis, kas yra neįmanoma, o kiti manė, kad jie pasišalina per storąją žarną. Teisingą atsakymą pateikė tik trys respondentai, o tai reiškia, kad 98 % mūsų apklausoje dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų nesugebėjo paaiškinti, kaip vyksta svorio metimas.

Taigi, jei ne energija, raumenys ar tualetas, kur dingsta riebalai?

Ekspertizė yra labai svarbi. Štai kodėl mūsų straipsnius rašo mokslininkai

Teisingas atsakymas: riebalai virsta anglies dioksidu ir vandeniu. Anglies dvideginį iškvepiate, o vanduo susimaišo su kraujotaka, kol prarandamas su šlapimu arba prakaitu.

Jei netenkate 10 kg riebalų, tiksliai 8,4 kg išeina per plaučius, o likę 1,6 kg virsta vandeniu. Kitaip tariant, beveik visas svoris, kurio netenkame, yra iškvepiamas.

Tai stebina beveik visus, bet iš tikrųjų beveik viskas, ką suvalgome, grįžta atgal per plaučius. Kiekvienas suvirškintas angliavandenis ir beveik visi riebalai virsta anglies dioksidu ir vandeniu. Tas pats pasakytina ir apie alkoholį.

Toks pat likimas ištinka ir baltymus, išskyrus nedidelę dalį, kuri virsta karbamidu ir kitomis kietosiomis medžiagomis, kurios išsiskiria su šlapimu.

Vienintelis maisto produktas, kuris nesuvirškintas ir nepažeistas patenka į gaubtinę žarną, yra maistinės skaidulos (pvz., kukurūzai). Visa kita, ką nuryjate, įsisavinama į kraują ir organus, o po to niekur nedingsta, kol neišgaruoja.

Įsisavinti kilogramai ir išsiurbti kilogramai

Vidurinėje mokykloje visi mokėmės, kad „įeinanti energija lygi išeinančiai“. Tačiau energija – tai, kaip žinia, paini sąvoka, net ir tarp sveikatos specialistų bei mokslininkų, tyrinėjančių nutukimą.

Priežastis, dėl kurios priaugame ar netenkame svorio, yra daug mažiau paslaptinga, jei stebime ir visus kilogramus, o ne tik tuos mįslingus kilodžaulius ar kalorijas.

Naujausiais vyriausybės duomenimis, australai kasdien suvalgo 3,5 kg maisto ir gėrimų. Iš jų 415 gramų sudaro kietosios makromedžiagos, 23 gramai – ląsteliena, o likusius 3 kg – vanduo.

Jei į kūną įleidi 3,5 kg maisto ir vandens bei 600 gramų deguonies, tuomet 4,1 kg medžiagų turi grįžti atgal, kitaip priaugsi svorio. Jei tikitės numesti šiek tiek svorio, teks išmesti daugiau nei 4,1 kg. Kaip tai padaryti?

Iš 415 g angliavandenių, riebalų, baltymų ir alkoholio, kuriuos kasdien suvalgo dauguma australų, išsiskiria lygiai 740 g anglies dioksido, 280 g vandens (maždaug vienas puodelis) ir apie 35 g karbamido bei kitų kietųjų medžiagų, išsiskiriančių su šlapimu.

Vidutiniškai 75 kg sveriančio žmogaus medžiagų apykaitos greitis ramybės būsenoje (greitis, kuriuo organizmas naudoja energiją, kai žmogus nejuda) sudaro apie 590 gramų anglies dioksido per dieną. Jokia tabletė ar eliksyras, kurį galite nusipirkti, nepadidins šio skaičiaus, nepaisant drąsių teiginių, kuriuos galbūt girdėjote.

Gera žinia ta, kad kiekvieną naktį kietai miegodami iškvepiate 200 gramų anglies dioksido, taigi ketvirtadalį per parą numatyto kiekio iškvepiate dar prieš išlipdami iš lovos.

Mažiau valgykite, daugiau iškvėpkite

Taigi, jei riebalai virsta anglies dioksidu, ar tiesiog daugiau kvėpuodami galite numesti svorio? Deja, ne. Jei iškvėpsite daugiau nei reikia, tai vadinama hiperventiliacija, nuo kurios tik svaigsta galva arba galite apalpti. Vienintelis būdas sąmoningai padidinti anglies dioksido kiekį, kurį gamina jūsų kūnas, yra judinti raumenis.

Bet štai dar viena gera žinia. Vien atsistojus ir apsirengus medžiagų apykaitos greitis padidėja daugiau nei dvigubai. Kitaip tariant, jei 24 valandas tiesiog matuotumėtės visus savo drabužius, iškvėptumėte daugiau nei 1200 g anglies dioksido.

Realiau, pasivaikščiojimas patrigubina medžiagų apykaitos greitį, taip pat maisto gaminimas, dulkių siurbimas ir šlavimas.

Metabolizuojant 100 g riebalų sunaudojama 290 g deguonies ir išskiriama 280 g anglies dioksido bei 110 g vandens. Suvalgytas maistas negali pakeisti šių skaičių.

Todėl, norėdami numesti 100 gramų riebalų, turite iškvėpti 280 gramų anglies dioksido, be to, ką pagaminsite išgarindami visą maistą, nesvarbu, koks jis bebūtų.

Bet kokia dieta, kuri tiekia mažiau „degalų“, nei sudeginate, bus veiksminga, tačiau dėl daugybės klaidingų įsitikinimų apie tai, kaip veikia svorio metimas, tik nedaugelis iš mūsų žino, kodėl.

Pagal manomityba.lt