Kuršmarių žvejai semia riebų derlių, meškeriotojai tebežirglioja per tvoras

zukle sezono pradziaIki rugsėjo 1-osios – nors dantis dėk ant lentynos. O dabar – pagaliau sulauktas atsigavimo metas. Į žūklavietes Kuršių mariose iš žvejybinių laivų prieplaukų kasdien pupsi botai. Grįžta – dažniausiai kupinomis karšių ir sterkų dėžėmis. Jos pūpso ant denių iki prieplaukų, iki iškrovimo, o žvejams šis širdį glostantis vaizdas – tikra atgaiva. Lūkestis su išsipildymu.

Žvejai tik grumiasi dėl išgyvenimo

„Pagaliau ir mes atsiganysime, kaip karšiai, įmitę per vasarą“, – juokauja šakėmis iš dėžių riebias žuvis perkraunantis Artūras. Jis – verslo įmonės „Novika“ darbuotojas, kurio nuotaika, sugrįžus į krantą su geru laimikiu iš Kuršių marių, kaip ir visos motorlaivio įgulos, sekmadienį buvo gera.

Verslininkas Ramūnas Kriščiūnas, sukrovęs į savo mikroautobusą žvejų laimikį Rusnės saloje, Pakalnės žvejų prieplaukoje, riebaus pelno sakė vis tiek nesitikįs. Nes buvusio aplinkos ministro „tvarkiečio“ Valentino Mazuronio inicijuotos pataisos verslinės žūkzukle siuksleslės įstatyme šiemet kirto per sėkmės lūkesčius visiems šio tradicinio pamario krašto puoselėtojams ypatingai skaudžiai.

V.Mazuronis įvedė žvejybos įrankių kvotas, dėl kurių dalies – apie 40 proc. – žvejams šiemet teko varžytis aukcione. Nuo pradinės 100 litų įmokos už statomus tinklus bei marines gaudykles varžytinėse atskirais atvejais kaina buvo pakelta net iki 900 Lt.

„Kad žvejams atsipirktų investicijos į tinklus, motorlaivius, valtis, žuvų transportavimo priemones, aprūpintas efektyvia šaldymo įranga, būtina dirbti bent su 30 įrankių. Tad nesunku paskaičiuoti, jog išlaidos dabar išaugo kelis kartus. Be to, nuo kiekvienos sugautų žuvų tonos žuvų išteklių atkūrimui įmonės moka po 56 litus. Ir tai – dar ne viskas. Nuo įdarbintų žmonių atlyginimų atskaičiuojami fizinių asmenų ir „Sodros“ mokesčiai… O rinkoje vidaus vandenų žuvų kainos nekyla, konkurencija dėl įvežtinių iš Lenkijos gausos – didelė“, –  kalba pamario krašto žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė.

Už kilogramą karšių – net ir ir pačios puikiausios kokybės, šviežių ir didelių – supirkėjai moka po 3-3,5 lito, už kuojas – taip pat. Tad pavydėti Rusnės žvejui, šakėmis semiančiam žuvų laimikį, nėra ko. Tikrai neapžergė aukso gyslos, iš kurios pelnas liejasi laisvai, o tik grumiasi dėl išgyvenimo sąlygų. Kad užsidirbtų duonai, sviestui, vaiko mokslams. Ir atidėtų litą kitą ištikusios nelaimės ar vargo atvejui.

Pažangą skatina ES parama

„Bet šio rudens verslinės žūklės sezonas, naudojant visų rūšių įrankius, ne tik mokestinės naštos padidėjimu yra išskirtinis“, – sako S.Jakubauskienė.

Pasak jos, jau išryškėjo infrastruktūros progreso pokyčiai. Žvejybos verslu užimti žmonės, kurių pamario krašte yra apie 200 – šiemet pasinaudojo apie 1,4 mln. litų europine parama ir atnaujino techniką, darbo priemones. Rusnės saloje Pakalnės žvejybinio uosto krantinė bzukle kaunietis remigijusaigiama kapitaliai remontuoti, iki darbų pabaigos netoli, žvejai turi patogias poilsio, ne tik darbo vietas.

Šilutės rajono savivaldybė vykdo Kintų prieplaukos, esančios dešiniajame Kuršių marių krante, rekonstrukcijos projektą, tik iki jo pabaigos – dar toli. „Neseniai pranešė, jog liko pinigų ir klausė, ko mums dar prieplaukoje reikėtų. Pranešiau, kad buitinių patalpų žvejams, sandėlių inventoriui, pavėsinės, vandentiekio ir panašių dalykų, kurie numatyti Pakalnės uoste. Nežinau, kada bus rekonstrukcija baigta, bet kitų metų sezonui gal naudojimui  bus atiduota“, – sako S.Jakubauskienė.

Solidžią ES paramą – apie 0,4 mln. litų – žuvų iškrovimo vietos įrengimui privačioje prieplaukoje gavo ir buvęs Šilutės savivaldybės meras Šarūnas Laužikas.

„Bet iki šiol mūsų žvejų įmonės kvietimo ja naudotis negavo, nors projekte ir buvo deklaruota vieša prieiga. Visos žuvų iškrovimo vietos – o jų turime per dvidešimt – yra registruotos Aplinkos ministerijoje, kitaip jų eksploatacija yra negalima“, – komentuoja S.Jakubauskienė.

Meškeriotojai užvirė šaršalą

Jei ne verslinės žūklės, bet pramogaujančių meškeriotojų katerių įgulos Š.Laužiko prieplaukoje dabar bus aptarnaujamos sklandžiau, ir tai progresas. Juk būtent meškeriotojų armija, šimtus kartų didesnė už pamario žvejybos verslo bendruomenę, buvo ir yra pagrindinė įstatyminių pokyčių generatorė, kurios interesų pusėje akivaizdžiai stovėjo buvęs ministras „tvarkietis“ V.Mazuronis.

Tiesa, iš jo sukelto tvorų vertimo vajaus, kad prie vandens laisvą prieigą turėtų visi besilankantys pramogautojai, pamario krašte šaipomasi atvirai. Vietos žmonių argumentai paprasti – laisvai prie vandens prieinantys gyvuliai taip pakrančių nenuniokoja, kaip meškeriotojų (lėbautojų) ordos.

Šių eilučių autorė specialiai pėsčiomis pražygiavo Rusnės salą kertančios Pakalnės upės senvagės pakrantes, kurias per visą zukle ES parama krantinss rekonstrukcijaivasarą trypė ir tebetrypia laisvą prieigą čia turinti karvių banda, bet tokios žalos, kokią prie tos pačios upės, jos rezervatinės zonos paribyje, rado palikta čia pramogavusių žmonių – neįžvelgė.

Na, paklampojo atėjusios gerti juodmargės, juk yra stambūs gyvi padarai. Dabar jų paliktose vandens sklidinose pėdose šildosi varlės. O štai poilsiavietę prie pažintinio NDRP Pakalnės paupio tako žmonės paliko kaip sąvartyną – tuščių butelių bei skardinių prišnerkštą.

Tad buvusio ministro V.Mazuronio mosavimas įstatymo vėzdu prieš kaimiečius, kurių ganykliniai užtvarai įbesti iki vandens – iki šiol Nemuno deltoje akivaizdžiai ignoruojamas. Sekmadienį šių eilučių autorė  įsitikino, jog žvejui mėgėjui jie – ne kliūtis. Žmogus su manta ant kupros tiesiog peržengė tą vielą ir nuėjo savo keliais. Nei skundų, nei pretenzijų ar gamtai žalos.

Netoliese sutiktas iš Kauno į pamarį 9 metus vasaroti atvykstantis teniso profesionalas Remigijus, Uostadvaryje laikantis savo katerį, iš vajaus prieš ganyklines tvoras tik juokiasi. Ne jos, sako, labiausiai darko kraštą, bet atliekų tvarkymo sistemos neefektyvumas.

„Absurdas, bet konteinerių šiukšlėms sumesti nėra, tad pilni jų maišai išmėtyti pakelėse. Manau, kad pagarbos savo kraštui tai neskatina, gal čia daugiau poilsiaujančiųjų atsakomybės ir aplinkosauginio rūpesčio reikia“, – sako Remigijus.