Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentas, atlikęs Šilutės rajono vietos veiklos grupės (asociacijos) „Lamatos žemė“ 4 projektų auditą, pripažino, kad „Lamatos žemės“ vykdomos veiklos vidaus kontrolės sistema yra nepatenkinama.
Savivaldybės vadovai, antradienį šią žinią paviešinę spaudos konferencijoje, informavo, kad pagaliau gavo patvirtinimą, jog asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkė Edita Grinčinaitienė darbe darė klaidų. Tiesa, pripažino, kad audito išvados dar nepatvirtintos, todėl negalima skelbti auditorių nurodytų sumų, kurias Šilutės VVG netinkamai panaudojo ar netinkamai išmokėjo.
Anot minėtos asociacijos valdybos nario, atstovaujančio Savivaldybei, Remigijaus Budriko, išvados gali būti skundžiamos ir nuginčytos.
Ypatinga kontrolė ir grėsmė netekti pinigų
Savivaldybės vadovai akcentavo, kad jų inicijuotas „Lamatos žemės“ veiklos patikrinimas sunaikino šios asociacijos gerą vardą Žemės ūkio ministerijoje ir šalies vietos veiklos grupių (VVG) tinkle. Ministerijos auditoriai rekomendavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – NMA) įtraukti asociaciją „Lamatos žemė“ į padidintos rizikos paramos gavėjų sąrašą ir vykdyti visų jos įgyvendinamų projektų kontrolę bei patikrą vietoje.
Į asociaciją „Lamatos žemė“ susibūrusios apie 30 mūsų rajono bendruomenių vykdo daugybę projektų, kuriuos finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos kaimo plėtros programa. Investicijos iki 2013 metų sieks daugiau kaip 10 milijonų litų. Iki šiol „Lamatos žemės“ veikla Lietuvoje buvo pristatoma kaip viena geriausių, asociacijos ir bendruomenių vykdomus projektus kontroliavusi NMA jokių priekaištų dėl finansų neturėjo.
Dabar, kai auditoriai paskelbė nepatenkinamas išvadas, gali kilti grėsmė netekti projektinio finansavimo. Rajono vadovai tokios galimybės neatmetė, tačiau teigė, jog tikisi, kad visi projektai bus tęsiami. Kol kas nė vienas iš jų nesustabdytas.
Nauja valdžia pajuto priešiškumą
Šilutėje daug kam ne paslaptis, kad Savivaldybės valdžia jau seniai siekė „Lamatos žemės“ pirmininkės E.Grinčinaitienės atsistatydinimo ar atstatydinimo.
R.Budrikas ir mero pavaduotojas Vaidas Pavilonis, taip pat atstovaujantis Savivaldybei „Lamatos žemės“ valdyboje, teigė, kad į valdžią atėjus naujos kadencijos politikams, jiems nepavyko geranoriškiai bendrauti su „Lamatos žemės“ pirmininke E.Grinčinaitiene, jie negaudavo valdybos posėdžių protokolų, nežinojo apie kai kuriuos įdarbinamus asmenis.
Užsitęsusi konfrontacija paskatino V.Pavilonį kreiptis į ŽŪM auditorius, kad jie įvertintų „Lamatos žemės“ veiklą.
Pokyčių bus visame Lietuvos VVG tinkle
Keturis projektus patikrinę auditoriai mano, kad dėl nepakankamos vidaus kontrolės „Lamatos žemėje“ kyla rizika, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto milijonai šioje asociacijoje gali būti naudojami neefektyviai.
Be to, auditoriai dabar suprato, kad reikia skubos tvarka keisti daugybę teisės aktų, reglamentuojančių VVG veiklą Lietuvoje, nes esami dokumentai nepakankamai konkrečiai reglamentuoja ir rajoninių asociacijų veiklą, ir VVG vykdomų projektų administravimą.
Pavyzdžiui, numatyta nebeleisti, kad asociacijos pirmininkas ir įgyvendinamų projektų vadovas būtų tas pats asmuo (šiuo metu tokia situacija yra apie 70 proc. Lietuvos rajonų, tarp jų – ir Šilutėje). Rajoninių asociacijų administracijos darbuotojai nebegalės būti asociacijos valdybos nariais (taip irgi yra ne viename rajone, tarp jų – ir Šilutėje). Numatyta sumažinti projektų administravimo išlaidas nuo dabar leistinų 20 proc. iki 5 proc.
Tokios auditorių išvados, pasak mūsų rajono vadovų, privers daryti pertvarkas visame Lietuvos VVG tinkle, visiems teks su projektiniais pinigais dirbti skaidriau. R.Budrikas spaudos konferencijoje būsimas pertvarkas pristatė kaip „Lamatos žemės“ nuodėmę: tai „Lamatos žemė“, anot jo, pakišo koją visos Lietuvos VVG.
Už viską atsako pirmininkė
Ir vicemeras V.Pavilonis, ir meras Virgilijus Pozingis teigė, kad visą atsakomybę už nustatytus trūkumus turi prisiimti E.Grinčinaitienė, nes ji susirinko personalą. „Ten neįmanoma būti atsakingam kam nors kitam“, – ironizavo meras.
Rajono vadovai priminė, kad „Lamatos žemės“ valdyboje yra trys asmenys, tuo pat metu dirbantys ir „Lamatos žemės“ administracijoje: pati E.Grinčinaitienė, Rimutė Pilipavičienė ir Edvardas Ražauskas.
Nors galiojantys teisės aktai to šiuo metu nedraudžia, politikai šių pareigybių dubliavimą pateikė kaip neleistiną faktą.
Klausimas, ar tuo pačiu nereikėtų paminėti ir R.Budriko, kuris yra ir Savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas, ir „Lamatos žemės“ valdybos narys, ir „Lamatos žemės“ konsultantas, gaunantis iš asociacijos atlygį, politikus kiek suglumino. Bet V.Pavilonis rado pateisinimą: kartais žmogus gali eiti ir kelias pareigas, bet suprasti savo pareigą kelti negeroves į viešumą.
Politikai mano, kad nustatyti „Lamatos žemės“ veiklos trūkumai gali sudominti ir finansinių nusikaltimų tyrėjus.
Siekė pripažinti klaidas
V.Pavilonis ir R.Budrikas žurnalistams pasakojo, kad pirmadienį jiems nepavyko „Lamatos žemės“ valdybos posėdyje priimti sprendimų, kurie nušalintų E.Grinčinaitienę nuo pareigų.
Jie norėjo, kad auditorių išvadas savo parašu patvirtintų koks nors kitas valdybos įgaliotas „Lamatos žemės“ atstovas, o ne pati pirmininkė E.Grinčinaitienė, nes pastaroji su išvadomis nesutinka. Taip pat norėjo, kad valdyba paskirtų asociacijos neeilinio visuotinio susirinkimo datą. Tačiau nė vieno sprendimo priimti negalėjo, nes keli valdybos nariai sugriovė kvorumą.
Savivaldybės atstovams oponuojantys valdybos nariai mano, kad auditorių išvadas pasirašyti turėtų būtent asociacijos vadovė E.Grinčinaitienė, o ne kas nors iš pašalies. Jai turi būti suteikta teisė atsakyti į nurodytus trūkumus ir paaiškinti klaidas.
Konsultuosis ir rengs atsakymą
E.Grinčinaitienė vakar „Šilutės naujienoms“ sakė, kad trečiadienį ji pasirašė po patikrinimo išvadomis, tačiau nurodė, kad su jomis nesutinka. Ji konsultuosis su Lietuvos VVG tinklo teisininkais ir parengs atsakymą.
E.Grinčinaitienė stebėjosi, kaip gali būti kardinaliai priešingos dviejų institucijų – Nacionalinės mokėjimų agentūros ir Žemės ūkio ministerijos – specialistų nuomonės tais pačiais klausimais. NMA išsamiai išnagrinėja finansuojamų projektų dokumentus ir yra pripažinusi, kad Šilutės VVG projektai, viešieji pirkimai vykdyti gerai, todėl patvirtino visas išlaidas. O ŽŪM auditoriai tvirtina, kad visa tai atlikta blogai.
Pirmininkė nori gintis
Spaudos konferencijoje V.Pavilonis sakė, kad „Lamatos žemės“ valdybos nariai nepalaikė E.Grinčinaitienės prašymo iš asociacijos pinigų samdyti advokatą, kuris padėtų užginčyti asociacijai mestus kaltinimus.
Vicemeras taip pat sakė apie situaciją Šilutėje kalbėjęs su Lietuvos VVG tinklo valdybos pirmininke Janina Augustinavičiene. Ji patikino, kad tinklas irgi nesamdys advokato, kad padėtų šilutiškiams.
Bet E.Grinčinaitienė tikina Lietuvos VVG tinkle sulaukusi supratimo ir palaikymo. Tinklo vadovė J.Augustinavičienė susirinkime teigė, kad tinklo valdyba pasirengusi ginti tas VVG, kurių atžvilgiu matys politikų spaudimą. Tačiau jei VVG veiklos patikrinimas atskleis nusikalstamus veiksmus, tinklas tokiems nepadės.
„Aš esu verčiama kuo greičiau atsistatydinti – po to galėsiu kapstytis viena, kaip sugebėsiu. Tačiau aš noriu apginti ir save, ir visą mūsų rajono asociaciją. Ir tai noriu daryti ne išvaryta iš darbo. Nesakau, kad mūsų darbe, kaip ir kiekvieno kito darbe, nėra trūkumų, viskas idealu. Tačiau dirbome pagal galiojančius teisės aktus, pinigus leidome taip, kaip leido NMA. Dabar sakoma, kad teisės aktai yra taisytini. Taisysimės ir mes, ir visos kitos šalies VVG. Visų laukia pertvarkos“, – sakė E.Grinčinaitienė, šiuo metu rengianti atsakymą ŽŪM audito departamentui.
