„Šiuo metu kiekviename telefone rasite orų programėlę. Neįsivaizduoju, kokią dar programėlę turi visi žmonės. Iš to, kuo jie domisi hidrometeorologijos tarnybos portale, matome, kad žmonės ėmė norėti ne tik paprastos prognozės, bet ir labai detalaus vertinimo. Jeigu anksčiau nerūpėdavo, koks šiuo metu vėjas ir ką tai reiškia, dabar įdomūs duomenys yra labai konkretūs, susiję su daugiau faktorių. Todėl ir meteorologo darbas tampa sudėtingesnis“, – pasakoja LHMT vadovas Kęstutis Šetkus.
Pasak jo, meteorologas turėtų įvesti ir šalto proto – kai kurie reiškiniai, pavyzdžiui, gausus lietus ar sniegas, yra normalūs, tik žmonės apie juos linkę pamiršti ir nurašyti kaip anomalijas.
Anot K. Šetkaus, klimatologija, meteorologija ir hidrologija Lietuvoje tikrai turės proveržį. Požiūris, kad maža šalis globaliu mastu nieko negali pakeisti, jo teigimu, yra pervertintas: „jame yra dalis tiesos. Bet mums labai tinka posakis „veik lokaliai, galvok globaliai“. Mes kartais pervertinam savo mažumą. Pavyzdžiui, Liuksemburgas labai aktyviai integruoja Europos Žaliąjį kursą, nors už Lietuvą yra mažesnis ir gyventojų skaičiumi, ir teritorija.“
Lietuvoje toks pavyzdys, ties kuriuo galėtume padirbėti, galėtų būti potvyniai: kadangi didelių potvynių Lietuvoje nėra ir nėra didelės rizikos, jie ilgai buvo pamirštas dalykas. O šiuo metu yra nemažai gyvenamųjų rajonų potvynių zonų, kuriose buvo pamiršta, kad reikia skaičiuoti žalą ir tam tikrus rodiklius.
„Dabar, kur Alytuje buvo paplauti pastatai, aiškiai matėm, kad lietaus vandens pralaida ten yra tiesiog per maža. Reiškia, ne lietaus kiekis kaltas, o niekas nepaklausė specialisto arba, greičiausiai, pataupė statybose“, – komentuoja K. Šetkus.
Anot jo, iš neseniai jo aplankytos Olandijos Lietuvoje galėtume pasimokyti drąsos: „pas mus ypatingai meteorologai, klimatologai save per kukliai ir per savikritiškai vertina. Vakaruose į klimato specialistų nuomonę atsižvelgia įvairiuose lygmenyse dirbantys žmonės: „Olandijoje net ir stojančiųjų į šiuos mokslus skaičius per 5 metus išaugo 5 kartus, nes klimato kaita gerokai pastūmėjo domėjimąsi meteorologija, hidrologija, klimatologija ir pan. Dabar ten šie mokslai yra madingi.
Pas mus apie tai dar mažai kalbama, bet, manau, po 10-15 metų tai bus viena populiariausių profesijų. Visur reiks meteorologų ar klimatologų, nes visose srityse bus reikalingas klimato krizės vertinimas.“