„Lietaus mokesčio“ skandinami verslininkai bando gelbėtis

pavirsinis copySausį Šilutės rajono įmones užgriuvo ne tik žiemos šalčiai, bet ir… „lietaus mokestis“.

Toks mokestis pradėtas skaičiuoti šiemet, kai įsigaliojo pernai liepą rajono politikų patvirtintos paviršinio vandens nuotekų tvarkymo kainos.

Pirmąsias sąskaitas gavusios verslo įmonės apstulbo – už išlijusio vandens tvarkymą „Šilutės vandenims“ jos kasmet turės mokėti šimtus ar net daugiau nei tūkstantį eurų.

Verslininkai sukruto prašyti valdžios atsipeikėti – atšaukti „lietaus mokestį“.

Naujas mokestis – iš dangaus

Antradienį, sausio 24 dieną, Šilutės savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui įteiktas 46 verslo įmonių vadovų pasirašytas raštas, kuriame prašoma koreguoti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 28 d. priimtą sprendimą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“.

UAB „Velka“ direktorius Kęstutis Andrijauskas bei individualios įmonės savininkasEdvardas Jurjonas, atstovaujantys kreipimąsi pasirašiusiems įmonių vadovams, teigė, kad visus verslininkus išgąsdino naujas mokestis,  kuris kai kurioms įmonėms mokestinę naštą padidins netgi tūkstantine  suma.

Nuo sausio 12 dienos verslo įmonės, kurios turi ar nuomoja pastatus, turi kiemus su kieta danga, pradėjo gauti UAB „Šilutės vandenys“ sutartis „Dėl paviršinių nuotekų surinkimo ir jų šalinimo apmokestinimo“. Verslininkus pašiurpino šios Savivaldybei priklausančios bendrovės vadovo Alfredo Markvaldo pastaba, kad jeigu įmonių vadovai sutarties nepasirašys, sąskaitos už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas nuo 2017 m. sausio 28 d. įmonėms vis tiek bus išrašytos ir jas reikės apmokėti.

„Atrodo, kad politikai su „Šilutės vandenimis“ sugalvojo, kaip šios įmonės biudžetą papildyti iš oro, arba – tiksliau – iš dangaus.

Atrastas „puikus“ būdas, kaip įmonėms padidinti mokestinę naštą nieko neduodant mainais. Priimtas sprendimas negali būti laikomas socialiai teisingu. Tai konkurencingumą ribojantis sprendimas, nes vienoms įmonėms, turinčioms didesnius gamybinius pastatus, asfaltuotus ar betonuotus kiemus, užkraunami papildomi kaštai, o kitoms to mokesčio mokėti nereikia “, – verslininkų nuomonę išsakė K.Andrijauskas.

Reikalauja milžiniškų sumų

Verslininkai mano, kad paviršinių nuotekų surinkimo ir jų šalinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas jau anksčiau. Vykdant vandentvarkos projektus, iš Europos Sąjungos buvo prašoma lėšų tik vandentiekio ir buitinių nuotekų kanalizavimo vamzdynams kloti. O tuo pačiu buvo galima plėtoti ir paviršinio vandens kanalizavimo tinklus. Tada jo surinkimo kaštai būtų ženkliai mažesni ir nereikėtų tokios mokesčių naštos perkelti  verslo ir ūkio subjektams.

Labiausiai Šilutės verslo vadovus piktina „lietaus mokesčio“ tarifai. Gavę UAB „Šilutės vandenys“ pateiktas sutartis, verslininkai preliminariai suskaičiavo, kad iš verslo įmonių bus pareikalauta per 20 kartų didesnė suma, nei iki šiol kainavo lietaus kanalizacijos eksploatacija. Yra žinomas faktas, kad iki šiol paviršinio vandens nuotekų sistemos eksploatacija Savivaldybės biudžetui kasmet kainuodavo iki 20 tūkst. Eur.

Be to, pasak K.Andrijausko, yra žinių, kad vien verslo įmonių apmokestinimu nebus apsiribota – kiti „lietaus mokesčio“ mokėtojai bus daugiabučių namų gyventojai ir t.t.

Verslininkai mano, kad lietaus vandens kanalizavimo srityje pelno neturėtų būti siekiama, o mokestis turėtų tik padengti kaštus.

„Šilutės vandenys“ – uoliausi Lietuvoje

Šilutės verslininkai stebisi bendrovės „Šilutės vandenys“ uolumu. Jų žiniomis, paviršinių nuotekų tvarkymą Aplinkos ministerija reglamentavo 2007 m. balandį (ministro įsakymas Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“).

Tačiau šio reglamento nuostatos nėra privalomos, tai nėra nurodymas savivaldybėms šį mokestį skaičiuoti.  Reglamentas tik pateikia metodiką, kaip galima tokį mokestį skaičiuoti, jeigu savivaldybės nuspręstų šiuo mokesčiu apmokestinti įmones ar gyventojus.

Pasak K.Andrijausko, šilutiškiams nepavyko Lietuvoje rasti kitų savivaldybių, kurios būtų apmokestinusios savo verslo įmones ir gyventojus paviršinių nuotekų tvarkymo mokesčiu. Šilutė tikriausiai yra pionierė šioje srityje.

Verslininkai valdžiai primena, kad kitos savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymui randa lėšų iš kitų šaltinių, todėl ir Šilutėje turi būti kitų galimybių ir šaltinių.

Vandentiekininkai rodo įstatymus

UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas „Šilutės naujienoms“ sakė, kad prieš trejus metus Savivaldybė perdavė miesto lietaus kanalizacijos sistemą jo vadovaujamai įstaigai, todėl bendrovė ir tvarko tą ūkį taip, kaip reglamentuoja įstatymai. Paviršinių nuotekų tvarkymo kainas patvirtino Energetikos ir kainų nustatymo komisija.

Anksčiau lietaus kanalizacijos tinklai priklausė Šilutės seniūnijai, kuri rūpinosi tik eksploataciniais remontais.

A.Markvaldas neigia, kad „Šilutės vandenys“ yra uoliausi Lietuvoje ir  pirmieji pradės teikti sąskaitas verslo įmonėms už lietaus vandens kanalizavimą. Jis sakė, kad didmiesčiuose jau tokia tvarka egzistuoja, o rajonų savivaldybių vandens įmonės, kurioms atiduotos tvarkyti lietaus kanalizacijos sistemos, anksčiau ar vėliau pradės tokius mokesčius rinkti.

Pasak A.Markvaldo, reikia sukaupti lėšų lietaus kanalizacijos tinklų įrengimui ir eksploatacijai, valymui. Tinklai turi būti pakloti per trejus metus. Jeigu jie neatsiras, gamtosaugininkai reikalaus mokėti aplinkos taršos mokestį.

Meras sutinka – mokestis didokas

Kreipimąsi V.Laurinaičiui įteikę verslininkai tikėjosi, kad meras įtrauks į ketvirtadienio Tarybos posėdžio darbotvarkę klausimą dėl „lietaus mokesčio“ sustabdymo ar bent koregavimo. Ketvirtadienio rytą verslo atstovai Savivaldybėje susitiko su rajono vadovu.

Meras V.Laurinaitis sutinka su verslininkais, kad naujasis mokestis kai kurioms verslo įmonėms gausis didokas. Tačiau, pasak jo, Vyriausybės nutarimą Savivaldybė turi vykdyti. V.Laurinaičio manymu, verslininkai turi prašyti mūsų kraštą atstovaujančių Seimo narių, kad būtų tobulinama paviršinių nuotekų tvarkymo mokesčio skkaičiavimo metodika. Meras sakė, kad iš surenkamo mokesčio turėtų užtekti lėšų ne tik surinkti paviršinius vandenis bei sistemos smulkiems gedimams šalinti, bet ir nuosekliam visos lietaus kanalizacijos sistemos išvalymui, rekonstrukcijai.

V.Laurinaitis verslininkams nepažadėjo tučtuojau įtraukti jiems rūpimą klausimą į savivaldybės Tarybos posėdžio darbotvarkę. Tačiau neatmetė galimybės vėliau klausimą teikti Tarybai, kad dar kartą būtų diskutuojama.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.