Lietuva – kibernetinio karo fronto linijoje: ką privalome žinoti prieš artėjančius rinkimus

vox vera_kibernetines_atakos2017 m. nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje rašoma, kad praėjusiais metais buvo stebėtas elektroninių ryšių tinklų žvalgybos ir kibernetinių atakų intensyvėjimas. Tirtų incidentų skaičius siekė net 54 950 (tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose). Tokio masto incidentų statistika signalizuoja didelį kibernetinio saugumo iššūkį, tenkantį Lietuvos elektroninei erdvei, piliečiams, viešajam sektoriui ir verslui.

Ir nors Lietuvoje dažniausiai yra vykdomos kibernetinės atakos, kurių grėsmės lygis – vidutinis, t. y. atakų nutaikymo metodai ir technologijos nėra itin pažangios, artėjantys rinkimai verčia sunerimti, kad Kremlius išnaudos visas įmanomas spragas, siekdamas pasėti chaosą ir suskaldyti visuomenę.

Kad ir kokios būtų efektyvios institucijos, reikalingas visos visuomenės atsparumas, gebėjimas identifikuoti grėsmes ir joms duoti atkirtį. Kaip pastebi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius, tik esant kritinei pasirengusių piliečių daugumai, galima užtikrinti nacionalinių interesų gynybą.

„Esame informacinio ir kibernetinio karo fronto linijoje. Esame daug ką išmokę – ir atpažinti Rusijos propagandą, ir matyti, kai prieš mus pradedamos taikyti kibernetinio karo priemonės. Svarbiausia čia suprasti, kad nereikia visko apibendrinti kaip valstybinį kibernetinį saugumą ar institucinį kibernetinį saugumą. Kibernetinis saugumas yra svarbus mums patiems, individualiai.

Mus gali pulti ir kibernetiniai sukčiai, kurie iš mūsų bandys išvilioti pinigus, tai gali būti nusikaltėliai socialinėje erdvėje, kurie mėgins moteris įvilioti į priverstinį darbą ar bandys taikyti savo nusikalstamas strategijas prieš mūsų vaikus. Reikia išmokti elgtis saugiai socialinių tinklų terpėje, reikia išmokti apsaugoti savo skaitmeninę tapatybę, duomenis, ir tada ta kibernetinio saugumo samprata nebus tokia neapibrėžiama, neaiški, tolima. Tai yra kiekvieno mūsų iššūkis“, – pabrėžė informacinio karo ekspertas.

Šis iššūkis įgauna naują prasmę artėjančių rinkimų (2019 m. pavasarį vyks savivaldybių tarybų, Respublikos Prezidento ir rinkimai į Europos Parlamentą) fone. Kaip aiškino VU TSPMI profesorius politologas dr. Tomas Janeliūnas, informacinėms ir kibernetinėms grėsmėms niekada negalima būti 100 proc. pasirengus, nes tai labai greitai kintanti, dinamiška sritis.

„Galima remtis konkrečiais principais ir tikėtis, kad jie padės sumažinti didelę dalį rizikų. Vis dėlto ne veltui sakoma, kad nėra neįveikiamų elektroninių sistemų, o juo labiau – visiškai apsaugotų visuomenės grupių, kurios būtų atsparios dezinformacijos poveikiui. Rinkimų metas bus tikrai laikotarpis, kuomet suaktyvės bandymai manipuliuoti visuomenės baimėmis, nusivylimais“, – prognozavo jis.

Politologo manymu, labiausiai tikėtina, kad gali būti bandoma ne konkrečiai remti vieną ar kitą kandidatą arba partiją, o mėginti kelti sumaištį, bendrą nepasitikėjimą politinėmis institucijomis ir demokratijos veikimu.

„Būtent tam sunkiausia pasirengti, nes visada yra už ką kritikuoti politikus ar valdžios institucijas. Tačiau svarbu atpažinti ir įspėti apie nepagrįstas manipuliacijas, emocinius sudirginimus, kurie skirti tik skaldyti visuomenę, o ne prisidėti prie demokratijos plėtros“, – kalbėjo dr. T.Janeliūnas.

Specialistai šiuo laikotarpiu pataria būti itin budriems, pavojų įžvelgti ir netikėtose situacijose. Naudojant subtilius socialinės inžinerijos metodus rinkimų metu gali būti bandoma skleisti įvairias sąmokslo teorijas bei dezinformaciją, melagingas naujienas ar kitais būdais ir priemonėmis mažinti pasitikėjimą rinkimų organizatoriumi, rinkimų procesu ar rinkimų rezultatais. Pavyzdžiui, spalio pradžioje, Latvijos parlamento rinkimų metu, populiarus socialinis tinklas „Draugiem“ („Draugai“) patyrė kibernetinę ataką, kurios metu puslapyje buvo skelbiama prorusiška propaganda. Mėginant atidaryti svetainę vietoje įprasto pradinio puslapio vartotojus „pasveikindavo“ ekrane pasirodžiusi Rusijos vėliava ir skambantis šios šalies himnas. Taip pat buvo paskelbta žinutė, kuria reiškiamas palaikymas vadinamajam „rusiškajam pasauliui“.