Lietuviai gruodį švenčia taip, kad finansinė „dieta“ tęsiasi ir sausį

christmas-2948566 960_720Šventiniai stalai ir kalėdinės dovanos gruodį taip ištuština šalies gyventojų pinigines, kad nuo išlaidų šuolio bandoma atsigauti dar ir sausį. Gruodis Lietuvoje finansiškai sunkiausias namų šeimininkėms – iššūkių patiria net 48 proc. jų, o apskritai žiema per asmeninius finansus smogia beveik 4 iš 5 mūsų šalies gyventojų.

Didžiausi finansiniai sunkumai Lietuvoje patiriami gruodį, kai užgriūva 36 proc. žmonių, sausį – 34 proc., o vasarį – 7 proc. Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidento Šarūno Ruzgio teigimu, žiemos šventes gruodį su trenksmu atšventę gyventojai sausį bando išgyventi kiek galėdami apriboję vartojimą.

Negailestinga žiema

Pasak Š. Ruzgio, užsienyje atliekami tyrimai dažnai kaip finansiškai sudėtingiausią metų mėnesį išskiria sausį, tad iš bendro konteksto neiškrentame. Vis dėlto, nors žiema mūsų neužklumpa netikėtai, problema yra ta, kad jai finansiškai nepasiruošiame ir neplanuojame išlaidų augimo. Nėra nė vieno kito metų laiko, kuris būtų toks sudėtingas finansiškai kaip žiema, kurios metu lėšų pritrūksta net 77 proc. mūsų šalies gyventojų. Bet pinigų trūksta nebūtinai dėl to, kad pajamos mažos. Dažnai taip nutinka todėl, kad mažiau dėmesio kreipiame į išlaidų eilutes, nors būtent jos ištuština biudžetą.

Lėšų poreikį žiemą padidina būsto šildymas, sezoninė apranga ir avalynė, išauga vartojimas. Didžiuosiuose miestuose prieššventinis laikotarpis labai intensyvus – prie didžiųjų prekybos centrų dažnai sunku surasti laisvą vietą automobiliui. „Ir pastovias, ir kintančio dydžio pajamas gaunantieji taupymui turėtų skirti apie 20 proc. Tačiau akivaizdu, kad sunkiai save disciplinuojame net metų laikotarpiui, nekalbant apie tai, kad dar labiau nesinori mąstyti apie tokius iššūkius, kaip gyvenimas išėjus į pensiją“, – sako Š. Ruzgys.

Kitas laiptelis – mokslai rugsėjį

Pavasarį ir vasarą Lietuvos gyventojai gyvena be didesnių finansinių sukrėtimų, tačiau rugsėjį problemų su pinigais kyla 8 proc. apklaustųjų. Pirmas rudens mėnuo patenka į finansiškai sudėtingiausių metų mėnesių trejetuką. Jei liepą ir rugpjūtį sunkiausiais mėnesiais įvardija po 3 proc. gyventojų, tai rugsėjį su finansiniais iššūkiais susiduria kur kas daugiau žmonių. Rugsėjis yra oficiali mokslų pradžia ir mokiniams, ir studentams, jis negali neatsispindėti namų ūkių išlaidose, nes reikia mokymo priemonių, drabužių, studentams prisideda nuomos bei kitos išlaidos.

Spalis ir lapkritis daugeliui gyventojų finansinių rūpesčių nesukelia, sunkiais juos įvardino vos po 2 proc. respondentų. Gerus rudens mėnesių vertinimus galėjo lemti ir ilgai šilti išsilaikę orai.
Nors šildymo sezonas pradedamas spalio pradžioje, o apklausa atlikta antroje lapkričio pusėje, tačiau bemaž iki gruodžio vidurio rimtų šalčių nebuvo. Jei rudens mėnesiai būtų buvę šalti, išaugusios sąskaitos už šildymą būtų virtę kur kas niūresniu rudens mėnesių vertinimu.

TOP3 įdomybės apie Lietuvos gyventojų finansines nuotaikas gruodį:

gruodis finansiškai sunkiausias namų šeimininkėms – net 48 proc. jų teigia patiriančios su pinigais susijusių iššūkių;

daugiausia – 38 proc. moterų neigiamai įvertino gruodį, tuo tarpu vyrų „favoritas“ yra sausis – 36 proc.;

kuo mažesnės pajamos, tuo gruodį sunkiau. 49 proc. iki 200 eurų vienam šeimos nariui gaunančių namų ūkių sudėtinga finansinė situacija susiklosto gruodį, bet pajamoms viršijus 500 eurų iššūkių patiriančių namų ūkių dalis sumažėja iki 34 proc.

Apklausoje lapkričio 19 – 29 dienomis dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18 – 75 metai.