Nors valdžia ragina žmones aktyviai pranešinėti apie asmenis, kurie neteisėtai gauna socialines pašalpas, šalies savivaldybių darbuotojai pripažįsta, kad lietuviai nėra linkę skųsti kaimynų. Savo ruožtu ekonomistė Aušra Maldeikienė pripažįsta, kad ir pati nepraneštų apie kaimynę, mėginančią išgyventi iš socialinės pašalpos ir namuose įkurtos nelegalios kirpyklėlės.
Pavydi pašalpos, todėl paskundžia kaimyną
Nuo šių metų sausio visos savivaldybės perėmė socialinių pašalpų mokėjimo funkciją. Tikimasi, kad savivaldybės bus suinteresuotos tikslingu pašalpų skyrimu, nes sutaupytų pinigų nereikės grąžinti į šalies biudžetą, o sužiūrėti, kam iš tiesų priklauso pašalpa, o kam ne, joms padės vietos bendruomenės – jų nariai geriausiai žino, kaip gyvena vienas ar kitas kaimynas.
Vis dėlto tautiečiai, kaip rodo statistika, nėra linkę skųsti savo kaimynų ar pažįstamų žmonių.
„Norima bet kokia kaina sutaupyti pinigų ir jų taupymas pateikiamas kaip absoliutus gėris, bet socialinės pasekmės kartais neįvertinamos.
Vilniuje, įsteigus naują paslaugą – pasitikėjimo numerį, nuo praėjusių metų vasaros iki šiandien sulaukta 11 pranešimų apie tai, kad socialinės pašalpos gavėjai paramą gauna neteisėtai, pvz., piktnaudžiauja alkoholiu ar turi neoficialų darbą.
„Patikrinus šių asmenų gyvenimo ir buities sąlygas bei įvertinus visas aplinkybes, susijusias su minimu piktnaudžiavimo atveju, trims gavėjams socialinė pašalpa neteikiama. Informacija apie kitus aštuonis asmenis nepasitvirtino“, – portalui LRT.lt teigė sostinės savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
Kauno savivaldybė tokių skambučių ar pranešimų, pasak jos atstovės, sulaukia retai, nors pastaruoju metu jų padaugėjo, tačiau kiek tiksliai – nenurodė.
„Paskutiniu metu Socialinės paramos skyrius gauna vis daugiau skambučių, anoniminių pranešimų ar kaimynų skundų apie tai, kad piniginės socialinės paramos gavėjai nuomoja būstus, važinėja prabangiais automobiliais ar gyvena su sugyventiniu“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.
Marijampolėje situacija panaši. „Dalį pranešimų gauname iš gyventojų. Tokių pranešimų daugėja, nes į paramos teikimą įsijungia ir seniūnijų gyventojai, bendruomenės nariai“, – LRT.lt informavo šio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja Vida Bružinskaitė.
Mažai pranešimų apie neteisėtai gaunančiuosius socialines pašalpas sulaukia ir uostamiesčio savivaldybė. „Toks jau požiūris į valstybės lėšas ar jų taupymą. Mes nesame pilietiški, mums dar toli iki skandinavų, kurie reaguoja į tai, kas netinkama. Gal nėra ir pasitikėjimo, palaipsniui jis turi ateiti“, – svarsto Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Tačiau ir iš tų nedaugelio pranešimų, kuriuos savivaldybė gauna, ne visi pasitvirtina. „Būna, kad paskambina ir teiraujasi, kodėl pašalpa skiriama kaimynui, o ne jam.
Paprašome patikslinti informaciją, renkame medžiagą, bet ne visais atvejais skundai pasitvirtina“, – sako uostamiesčio savivaldybės darbuotoja.
Daugiau (ekonomistės A.Maldeikienės ir psichoterapeuto komentarus) skaitykite čia.
