Miškasodis tęsiasi
Šių metų miškasodis ypatingas – jis skirtas Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Šia proga Lietuvoje buvo sodinami ąžuolai – stiprybės ir valstybingumo simbolis.
Tačiau Pamaryje sodinti ne tik ąžuoliukai. VMU Šilutės padalinio miško auginimo specialistė Audronė Balčiūnienė sako, kad ne visa mūsų krašto žemė tinkama ąžuolams, nes čia nemažai smėlynų.
Kintų girininkijos Rudynų miške dirbę apie 100 talkininkų pasodino apie 10 000 medelių – pušies, eglės ir beržo sodinukų. Usėnų sen. Žemaitkiemyje dirbusieji pasodino apie 1000 ąžuoliukų, o Rambyno girininkijos Stumbragirių miške sužaliuos apie 6 000 pušelių.
“Dirbo ir šilutiškiai, ir net klaipėdiečiai su šeimomis ir bičiuliais atvyko, su gera nuotaika dirbo”, – džiaugiasi A. Balčiūnienė.
Miškininkai tradiciškai talkininkus vaišino koše ir arbata, įteikė ir padėkas.
Pamaryje miškasodis prasidėjo gerokai anksčiau, nei visoje šalyje – gamtos mylėtojai čia krutėjo jau nuo balandžio 11-osios. Ir darbai dar nesibaigė – artėjantį savaitgalį mišką Stemplių girininkijoje dar sodins Vakarų Lietuvos skautai.
Sužaliuos 9 000 ha
Visoje šalyje miškasodžio metu pasodinta daugiau nei 155 000 ąžuolų. Nacionalinis miškasodis vyko 48 girininkijose, per balandį surengta per 150 miško sodinimų.
VMU generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės teigimu, pavasaris miškininkams yra intensyviausias metų laikotarpis, todėl džiugu, kad prie miškų atkūrimo kasmet vis aktyviau prisideda ir visuomenė.
„Džiaugiamės, kad per balandį prie miškasodžių visoje šalyje prisijungė daugiau nei 12 tūkstančių žmonių. Tai rodo, kad rūpinimasis mūsų miškais tampa vis stipresne bendruomenine vertybe. Kiekvienas pasodintas medis yra ne tik indėlis į šalies miškų atkūrimą, bet ir aiški žinutė apie visuomenės atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename“, – sakė jis.
ELTA skelbia, kad miškasodžių metu pasodinta daugiau nei 2,5 mln. įvairių medžių rūšių sodinukų – eglės, pušys, juodalksniai, bukai ir kitos rūšys. O apsodintas daugiau nei 9 000 ha plotas.
