Penktadienį šalies premjeras Saulius Skvernelis „Lietuvos eksporto prizu“ apdovanojo labiausiai prie šalies ūkio augimo ir eksporto rodiklių gerinimo praėjusiais metais prisidėjusias Lietuvos įmones bei jų vadovus. Tokius apdovanojimus jau šešioliktą kartą surengė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA).
Kasmet specialiu prizu apdovanojama Lietuvos metų verslininkė – vadovė. Šiemet ja tapo Švėkšnos seniūnijoje dirbančios bendrovės „Česlovo vynas“ direktorė ir bendrasavininkė Tatjana Ramoškienė. Jos vadovaujama įmonė pajamas pastaraisiais metais augino net 30 proc.
Pirmąjį vyną gamino iš bėdos
„Šie garbūs valdžios vyrai tikrai puikiai suprato, kad apdovanoja vyno gamintojus. Vadinasi, mūsų pastangos už natūralumą ir ekologiją nenuėjo veltui. Visi šiais laikais vertina gerą, natūralų produktą“, – 2016 metų Lietuvos metų verslininkės įvertinimu savo „Facebook“ paskyroje džiaugiasi T.Ramoškienė.
Jai apdovanojimas įteiktas už tautinio paveldo puoselėjimą, ekologinio ūkio Šilutės rajone plėtrą. Atsiimdama prizą laureatė dėkojo savo vyrui Česlovui, kuris, pasak jos, nuolat palaikė ir motyvavo.
Tatjanos ir Česlovo Ramoškų ūkis – pirmasis Lietuvoje šeimos vyno ūkis, įkurtas 2004 m. Jis yra 100 metų senumo vienkiemyje Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje.
Ramoškų giminėje vyno darymo tradicijos saugomos daugiau kaip 150 metų. UAB „Česlovo vynas“ gamina natūralų vaisių – uogų vyną, užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, teikia kaimo turizmo paslaugą. Ramoškų šeima Šilutės rajone turi 4 ha ekologinį ūkį, kuriame ir auginamos avietės, svarainiai, mišrus sodas vynui.
Iš aviečių, juodųjų serbentų, svarainių, obuolių, aronijų pagamintą vyną Ramoškos tiekia į specializuotas parduotuves ir restoranus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Panevėžyje, Šilutėje.
Visiems jų ūkyje gaminamiems vynams yra suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas.
Interviu lrytas.lt T.Ramoškienė sakė, kad pirmąjį vyną jiedu su vyru sumanė pasigaminti iš bėdos. 2001-aisiais, kai jau augino ekologiškas avietes ir juoduosius serbentus, nutiko taip, kad liko apie 200 kilogramų aviečių.
Reikėjo nuspręsti, ar pilti į konteinerį, ar ką nors iš jų padaryti. Kilo mintis gaminti vyną. Iš pradžių jį sutuoktiniai darė tik sau, o po metų pavaišino draugus ir giminaičius. Jiems patiko.
Iš lūpų į lūpas keliaujanti reklama pasiekė ir restoranus – jie pradėjo prašyti leidimo prekiauti jų vynu. Tam reikėjo įkurti įmonę ir gauti licenciją gaminti ir pardavinėti vyną. 2011-aisiais Ramoškai įsteigė įmonę. Per metus jie pagamina 10 tonų – šitiek leidžiama mažiesiems vyndariams, kurie neturi akredituotos laboratorijos.
Tatjana ir Česlovas yra pasiskirstę darbus. Vyro sritis – vyno gamyba, o žmonos – pardavimas, rinkodara, sutarčių sudarymas, naujų pirkėjų paieška. Savininkai savo versle atlieka viską – nuo ūkio priežiūros iki gamybos, receptūrų, prekės ženklo kūrimo iki rinkodaros, pardavimų ir logistikos. Abu sukasi ir kaimo turizmo sodyboje.
Ūkyje yra sukurtos ir 3 nuolatinės darbo vietos.
Vynas – kultūros dalis
„Džiaugiuosi galėdamas tęsti tradiciją apdovanoti žmones, kurie nepaisant nieko išsaugo konkretų matymą ir tikslą savo kasdieniame darbe. Kurdami, gamindami, eksportuodami Jūs parodote, kad daug kas priklauso nuo nusiteikimo, pasiryžimo, gebėjimo būti lyderiais. Mūsų Vyriausybė supranta verslo svarbą ir įtaką valstybei. Todėl nuoširdžiai norime tiek Lietuvos įmonėms, tiek ir užsienio investuotojams sudaryti tokias sąlygas, kad mūsų šalyje būtų užtikrinta konkurencinga, investicijoms palanki aplinka. Verslui gali būti aktualus vienintelis klausimas – kaip sąžiningai konkuruoti. Visa kita turi spręsti ir užtikrinti Vyriausybė“, – sveikindamas apdovanojimų dalyvius kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Anot LPPARA prezidento Šarūno Kliokio, labai sveikintinas yra ir vis didesnis moterų indėlis į Lietuvos verslo plėtrą. Siekdama skatinti aktyvesnį moterų dalyvavimą versle, LPPARA nuo 2002 metų steigia „Lietuvos metų verslininkės – vadovės“ apdovanojimą, kuris šiemet atiteko T.Ramoškienei.
„Moterys pastaruoju metu tampa lyderės įvairiose srityse, ypač tose, kuriose vyrams sunkiau. Mes lankstesnės, švelnesnės, sukuriame kitokį bendravimą su darbuotojais, galbūt kartais esame kiek diplomatiškesnės. Nors ūkį įkūrėme 2004 m., tik 2011 m. gavome galimybę plėtoti savo vyno verslą. Man vynas – ne tik darbas, tai pirmiausia viso pasaulio ir mūsų kultūros dalis. Todėl užsiimame ne tik gamyba, tačiau ir edukacija, švietimu – juk vynas nėra geriamas, juo mėgaujamasi“, – LPPARA pranešime cituojama T.Ramoškienė.