Šeštadienį Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje, Ch.Sugiharos fondas – „Diplomatai už gyvybę“ paskelbė 2015 metų Tolerancijos žmogų. Tokį pripažinimą pelnė iš Žagarės kilęs, dabar Šilutės rajone jau 15 metų verslą plėtojantis Valdas Balčiūnas, Usėnuose veikiančios UAB „Goldengrass“ vadovas.
Jis pernai rudenį savo gimtinėje surengė Žydų kultūros dienas ir kitaip puoselėja šiame krašte gyvenusių žydų atminimą.
Apdovanojimą laureatui įteikė karo metais žydus gelbėjusio garsaus Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos sūnus Nobuki Sugihara, viešintis Lietuvoje.
Penkioliktasis Tolerancijos žmogus – šilutiškis
Kasmetinis apdovanojimas „Tolerancijos žmogus“ skiriamas asmeniui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Pirmąkart Lietuvos Tolerancijos žmogus buvo paskelbtas 2002 metais. Juo tapo vienintelis gyvas likęs Medininkų tragedijos liudininkas, vėliau evangelikų reformatų dvasininku tapęs Tomas Šernas.
Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas atiteko teatrologei Irenai Veisaitei, žurnalistui Algimantui Čekuoliui, režisieriui Sauliui Beržiniui, pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui, psichologui Robertui Povilaičiui, atlikėjai Jurgai Šeduikytei, žurnalistui Mykolui Drungai, poetui Tomui Venclovai, filosofui Andriui Navickui, rašytojams Daivai Čepauskaitei ir Sigitui Parulskiui, muzikantui Andriui Mamontovui, žurnalistui Donatui Pusliui.
Šiemet šį garbių žmonių būrį papildė šilutiškis verslininkas V.Balčiūnas.
Siekia atkurti daugiakultūrinę bendrystę
Žmogus iš niekur – būtent toks pirmas įspūdis susidaro išgirdus šeštadienį paskelbto 2015 metų Tolerancijos žmogaus vardą ir pavardę. Nekeista: verslą turintis V.Balčiūnas viešumoje matomas retai – jis nešmėžuoja televizijos ekranuose, neskelbia savo požiūrio ir idėjų portalų „tribūnose“ ar komentarų skiltyse. Vis dėlto jo veikla žinoma ne tik Lietuvoje.
Būtent jis tapo tuo žmogumi, kurį iš Žagarės kilusių žydų palikuonys pasirinko padėjėju, ieškant tiltų tarp dabartinių jų namų ir tėviškės, iš kurios Antrasis pasaulinis karas ir holokaustas išvarė jųprotėvius.
Pirmasis matomas darbas, kurio autorystę V.Balčiūnas primygtinai siūlo išdalinti aktyvioms Žagarės ir po pasaulį išsibarsčiusių šio krašto žydų išeivių bendruomenėms, miestelio Naryškino parke įamžintas čia išžudytų žydų atminimas. Nuo tada kasmet į šį Šiaurės Lietuvos miestelį atvažiuoja litvakai ir jų palikuonys.
Ypač daug jų apsilankė 2015 metų rugsėjį Žagarėje surengtose pirmosiose Žydų kultūros dienose. Jų metu miestelyje vyko parodos, plenerai, kino filmų peržiūros, koncertai. Šie renginiai siekė priminti tai, kas daugelį metų buvo užmiršta: kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Žagarėje gyveno daugybė žydų. Tačiau po karo tai ilgiems metams liko „ištrinta“ miestelio istorijos dalis. Arba bent jau tema, apie kurią niekas garsiai nekalba.
V.Balčiūnas sakė, jog domėtis žydų paveldu Žagarėje pradėjo tik išvykęs iš gimtinės, studijų metais, kai perskaitė Australijoje gyvenančios litvakų kilmės rašytojos Rose Zwi knygą „Paskutinis pasivaikščiojimas Naryškino parke“. Joje aprašyta šiame parke, kuriame jis daugybę kartų žaidė vaikystėje, įvykusi tragedija. Taip pat kaip ant delno pasirodė prieškarinis Žagarės veidas – miestelis buvo daugiakultūrinis, jame gyveno daug žydų rašytojų, verslininkų, mokslininkų ir menininkų, garsių tarptautiniu mastu.
„Įamžinti tai, o jei tiksliau – pastatyti Naryškino parke memorialinę lentą, pasiūliau ne aš. Su manimi susisiekė Žagarės žydų išeivių bendruomenės nariai. Aš, kaip geriausiai kalbantis angliškai, buvau pirmasis, su kuriuo jie pradėjo kontaktuoti. Taip jau atsitiko, kad vėliau ėmiau glaudžiai bendrauti su žydais, kurie atvyko į Lietuvą ieškoti savo šaknų“, – kukliai savo nuopelnus įvertino V.Balčiūnas.
Šis bendravimas jį paskatino surinkti visus istorinius duomenis apie Žagarės žydus. Kuo toliau domėjosi, tuo daugiau norėjosi visa tai viešinti. „Tie atradimai mane skatino burti išeivių bendruomenę, kviesti į Žagarę. Kulminacija ir buvo 2015 metų Žydų kultūros dienos, kada į Žagarę suvažiavo žydų išeiviai iš daugybės pasaulio kraštų – Australijos, Kanados, Izraelio, JAV ir kitur.
Lietuva sveiksta – tolerancijos ribos plečiasi
Lakoniškai apie savo įnašą organizuojant tokio masto renginį Žagarėje kalbantis pašnekovas prisipažino gerai nežinantis, kas pasiūlė jo kandidatūrą Tolerancijos žmogaus apdovanojimui. Ir neslėpė, jog toks įvertinimas, nors ir malonus, įpareigoja tęsti pradėtus darbus.
„Gal pradėsiu nuo to, kodėl aš tai darau ir įtraukiu vietinius žmones. Iki šiol buvo didžiulė neteisybė – šitokia didžiulė žydų bendruomenė buvo sunaikinta, o likę gyvi – priversti bėgti iš Lietuvos.
Istoriniai duomenys rodo, kad iki Antrojo pasaulinio karo lietuviai ir kitų kultūrų žmonės puikiai jautėsi daugiakultūrinėje aplinkoje – puikiai sugyveno Žagarėje. Tai ir skatino V.Balčiūną domėtis, atnaujinti ryšius ir skatinti bendrauti tą buvusių „žagariečių“ bendruomenę.
„Iki šiol nebuvo tinkamai pagerbti Žagarėje gyvenę ir čia išžudyti žydai. Kažkur parke yra kapai, kurių niekas nežinojo. Nežinojo ir to, kokia graži buvo Žagarė iki karo ir kokia baisi liko po jo. Aš siekiau, kad tai būtų žinoma, taip pat atkurti santykius ir daugiakultūrinį bendravimą tarp žagariečių ir žydų išeivių“, – sakė V.Balčiūnas.
Šie žmonės – vaikaičiai arba provaikaičiai žydų, kurie iš Žagarės spėjo pabėgti prieš Antrąjį pasaulinį karą, taip pat tų, kurie žuvo tuo metu – iš viso buvo sunaikinta 3000 žydų, gyvenusių Žagarėje.
Tolerancijos žmogaus apdovanojimą V.Balčiūnas norėtų išdalinti dviems bendruomenėms, kurių pastangomis ir buvo sukurta tai, kad Žagarė dabar žinoma ne tik kaip vyšnių vyno festivalis.
Jis įsitikinęs: Lietuva sveiksta – tolerancijos ribos plečiasi. „Sveikstame po sovietinės okupacijos ir jos padarinių. Labai daug vilčių dedu į jaunąją ateinančią kartą“, – žvelgdamas į prie jo besiglaustančią vienturtę dukrą sakė 2015 metų Tolerancijos žmogumi išrinktas šilutiškis – žagarietis.
Dideli darbai – ne tik didmiesčiuose
Garbingą apdovanojimą V.Balčiūnas pelnė tam tikra prasme įveikęs ne mažiau nuveikusius nominantus, tarp kurių – pabėgėlius iš Sirijos priimti pasiryžusios Lietuvos liuteronų bendruomenės vyskupas Mindaugas Sabutis, taip pat „netolerantiškas netolerancijai“, kaip jį pristatė VšĮ Ch.Sugiharos fondas – „Diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius, žurnalistas Rimvydas Valatka.
Fondo valdybos vicepirmininkas Linas Venclauskas sakė, kad sprendimas 2015 metų Tolerancijos žmogumi išrinkti V.Balčiūną priimtas atsižvelgus į šių dienų aktualijų dėl žydų ir Holokausto Lietuvoje kontekstą.
„Valdybos nariai neabejojo, kad V.Balčiūnas yra tas pavyzdys, kuriuo derėtų sekti mūsų visuomenei. Viena vertus, dėl dabartinės situacijos visuomenėje – kada susidaro įspūdis, jog svarbiausi įvykiai vyksta ir labiausiai matomi žmonės gyvena didžiuosiuose miestuose. Tačiau tiesa tokia, kad kūrybingų, gebančių ginti savo poziciją, suburti bendruomenę žmonių yra visoje Lietuvoje. Didysis klausimas – kaip juos atpažinti ir matyti?
Skirtingos tautos, kalbos, tradicijos ir miestai susijungia Žagarėje ir tie ryšiai veda į naujus kūrybingus projektus. V.Balčiūno įvertinimas – žinutė, kad dideli darbai daromi ne tik didmiesčiuose“, – šilutiškio darbą jo gimtojoje Žagarėje įvertino L.Venclauskas.
„Tai – skausmingas procesas visai visuomenei. Bet labai reikalingas. Tačiau svarbiausia, kad V.Balčiūnas atrado naujas jungtis – žagariečio tapatybę padarė universalia. Jis kalba: „Taip, mes galime būti skirtingų religijų. Galbūt namuose kalbame skirtingomis kalbomis, gyvename ne vienoje šalyje, kuriose – skirtingi papročiai, bet vis tiek esame sujungti Žagarės. Tai – mūsų tradicijos, vietos, kurios mums teikia pasididžiavimą, džiaugsmą ir pamokas“. Skambiai tariant, Žagarė V.Balčiūno dėka tapo globalaus pasaulio tašku“, – kalbėjo L.Venclauskas.
Svečiuosis Izraelio ambasadorius
„Šilutės naujienų“ pasveikintas su išskirtiniu apdovanojimu verslininkas V.Balčiūnas sakė, kad kultūriniai ryšiai, istorinės atminties įamžinimas atveria kelius ir platesniam dviejų šalių – Lietuvos ir Izraelio – bendrabarbiavimui verslo, žemės ūkio srityse.
Šią savaitę V.Balčiūnas buvo susitikęs su Izrealio ambasadoriumi Lietuvoje Amir Maimon ir pakvietė jį apsilankyti Šilutės rajone. „Manau, kad tai būtų puiki proga aptarti didesnes šalių kultūros ir verslo plėtros galimybes“, – sakė V.Balčiūnas.
Šilutiškis verslininkas V.Balčiūnas, gimtojoje Žagarėje puoselėjantis vietos bendruomenės ir čia gyvenusių žydų palikuonių kultūrinius ryšius, pripažintas 2015 metų Lietuvos Tolerancijos žmogumi.