„Tai ne tik kasmetinė Lietuvos zoologijos sodo tradicija, bet ir būdas atkreipti visuomenės dėmesį į nykstančias gyvūnų rūšis, šiuo atveju – gyvates. Gyvatės yra neatsiejama sveikos ekosistemos dalis. Jos palaiko biologinę įvairovę, mažina gyvūnų perteklių, užkerta kelią ligų plitimui ir prisideda prie maisto grandinės stabilumo. Jų nykimas gali sukelti rimtų pasekmių ekosistemos pusiausvyrai“, – teigia LZS Egzotariumo skyriaus vadovė Vilija Griškevičienė. Zoologijos sode galima susipažinti su 6 gyvačių rūšimis, iš jų 2 saugomos.
Metų spėjimui žalčio patelė turėjo tris pasirinkimus, prie kurių ją kvapais viliojo putpelės kiaušinis, kupranugario kailio gniužulėlis ir Viktorijos goura karvelio plunksna. Stabtelėjusi iš minėtų variantų ji pasirinko kupranugario kailį, prie kurio buvo kortelė „įkvepiantys“ ir įstūmė ją į vandenį. Prašliauždama Eglė dar stumtelėjo ir prie karvelio plunksnos padėtą kortelę „dosnūs“. Taigi, mūsų laukia įkvepiantys, kupini entuziazmo veikti, kurti bei dosnūs 2025-ieji.
Taivaniniai smailiauodegiai žalčiai (Elaphe taeniura) yra didžiausi žvynaroplių būriui priklausantys žalčiai, kilę iš Taivano ir paplitę Rytų bei Pietryčių Azijoje. Jie gyvena drėgnuose miškuose ir urvuose. Tai plėšrūs gyvūnai, kurie minta graužikais, paukščiais ir jų kiaušiniais. Rūšis susiduria su grėsmėmis: buveinių nykimas, brakonieriavimas ir nelegali prekyba, Taivane jie naudojami maistui ir liaudies medicinoje.
Žalčių kūnas yra nuo geltonai rudos iki alyvinės žalios spalvos. Jie užauga iki 2,5-3 m ilgio, yra labai judrūs.
Zoologijos sodo inf.