Siekiant sustiprinti plėšriųjų žuvų apsaugą Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projekte numatyta lydekų žvejybos draudimą ir draudimą masalui naudoti žuvelę taikyti iki balandžio 30 d. Tačiau jo nuostatos dar neįsigaliojo, nes jis derinamas su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis.
Priėmus projektą keisis ir kitų rūšių žuvų žvejybos draudimo terminai: sterkų žvejybos draudimo pabaigos data būtų gegužės 31 d. (dabar – gegužės 20 d.), o vėgėles žvejoti būtų draudžiama ne iki sausio 15 d., bet iki sausio 31 d. Būtų pratęstas ir draudimas žvejoti tamsiu paros metu Nemuno ir Nevėžio žemupiuose.
Taip pat planuojama nustatyti mažesnį leidžiamų per vieną žvejybą paimti žuvų skaičių, – lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių – po 2 vnt. vietoje dabar leidžiamų 3 vnt., o vėgėlių – 3 vnt., vietoje 5 vnt. Bendras šių žuvų skaičius laimikyje negalėtų viršyti 5 vnt.
Griežtesnius mėgėjų žvejybos ribojimus planuojama taikyti ir Kuršių mariose, numatoma, kad Kuršių mariose nebus galima naudoti daugiau kaip 2 žvejybos įrankius, kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį, išskyrus stintų žvejybą, kuriai bus leidžiama naudoti 4 žvejybos įrankius.
Numatytais pakeitimais siekiama pagerinti plėšriųjų žuvų išteklių būklę. Tokiais plėšriųjų žuvų ištekliai vandens telkinyje laikomi, kai jie sudaro apie 20 proc. visos žuvų biomasės. Duomenys rodo per mažą plėšrūnų kiekį. Plėšriųjų žuvų gausumas svarbus palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis.