Kodėl moterys seka madą ir ar jos kada nors nustos tai daryti? Kada jų koja pradėjo didėti tiek, kad joms prireikė šiandien įprastų dydžių avalynės? Kada jos apsivilko kelnes ir kodėl pirmąją tai padariusią moterį suėmė policija? Kodėl prieš 100 metų berniukus iki 5 metų rengė suknelėmis ir kas turėtų vengti aptempiančio trikotažo?..
Įdomius atsakymus į šiuos ir daugelį kitų su XX amžiaus pradžios mada ir šiandienos aprangos subtilybėmis susijusių klausimų gavo tie, kas trečiadienį atėjo į Šilutės H. Šojaus muziejuje surengtos garsaus mados istoriko ir žinovo Aleksandro Vasiljevo parodos „Mada tarpukario metais“ pristatymą.
Unikalią 100-mečio senumo 57 suknelių ir vyriškų kostiumų bei apie 100 įvairių aksesuarų kolekciją į Šilutę atvežęs mados guru A. Vasiljevas išvakarėse dar vieną parodą buvo atidaręs Rygoje. O su juo bendravusius šilutiškius jis sužavėjo ne tik enciklopedinėmis istorinėmis žiniomis bei erudicija, bet ir puikiu humoro jausmu, begaliniu paprastumu.
Po karo moterys „sublizgėjo“
Kultūrinį gyvenimą sekantys šilutiškiai žino, kad ši paroda – jau antroji, kurią mums dovanoja žymusis kolekcionierius. Pernai gegužę H. Šojaus dvare jis pristatė dar gausesnę XIX a. pabaigos – XX a. pradžios miesto gyventojų drabužių kolekciją.
Apie kiekvieno laikotarpio apdarus, prie jų derintus papuošalus, skrybėlaites, rankines ir kitas detales kolekcijos autorius gali pasakoti labai ilgai ir įdomiai. Vesdamas žiūrovus prie įspūdingų juodų, karoliukais siuvinėtų vakarinių suknelių, kurių tikrai įsigeistų ne viena šiandienos dama, A. Vasiljevas pasakoja, kad tai tuoj po Pirmojo pasaulinio karo įsivyravusios tendencijos atspindžiai. Juk po karo, kuriame žuvo daug vyrų, moterims nebeliko nieko kito, kaip tik sublizgėti taip, kad jas pastebėtų tie dar likę gyvi stipriosios lyties atstovai. Tariant A. Vasiljevo žodžiais, „moterys žinojo, kad jei nebus patrauklios – neištekės“.
Tuo laikotarpiu populiarėjo naktiniai klubai, kuriuose orkestrai trenkė džiazą ir judrius šokius, tokius kaip čarlstonas. Madingos moterys naktinėje šviesoje, anot A. Vasiljevo stengėsi, kad jas pastebėtų iš fronto grįžę vyrai, tad švietė ne tik biseriu siuvinėtomis sukniomis, bet ir ilgais perlų vėriniais, segėmis ir kitais aksesuarais.
Kolekcijoje yra ir keletas iš to laikotarpio išlikusių batelių porų, kurių išskirtiniai bruožai – atviras (seksualumo suteikiantis) priekis ir aukštai užsegami dirželiai. Tai irgi padiktuota tų pačių judrių šokių mados, anot parodos autoriaus – kad sukantis bateliai nenuskrietų nuo kojos į salės kampą…
Už kelnes areštavo policija
Žinoma, kasdieniai drabužiai buvo kuklesni, kolekcijoje yra ir tokių.
Dar labiau kasdieniški rūbai siūti iš kur kas tvirtesnių audinių, nes tuomet rinką užkariavo dirbančios moterys. Tuomet pradėtos nešioti ir skarelės.
Po 1929-ųjų, mada smarkiai keitėsi, mat kritus JAV valiutos – dolerio kursui, bankrutavo nemažai mados namų.
Kolekcijoje yra visai kitus mados vėjus atspindinčių suknelių, kurios dailiai išryškino visus moters figūros „privalumus“. Ypatingu moteriškumu padvelkia švelnaus gėlėto krepdešino (natūralaus šilko) audiniai, rinkoje atsiradę trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje.
Šiuo laikotarpiu, pasak parodos autoriaus, pradėjo didėti ir moterų koja. Mat tuo laiku moterys pradėjo ne tik daugiau judėti ir dirbti, bet ir sportuoti.
Tuo pačiu laiku įsivyrauja platėjančio sijono mada, į madą ateina organza.
Drąsiausios damos (pavyzdžiui, dizainerė Koko Šanel) jau 1920-aisiais ant žirgo sėdo vilkėdamos „galife“ kelnes. Pasak Šilutės muziejininkų, H. Šojaus dukra Elen su tokiu apdaru taip pat jodinėjo dar iki 1920-ųjų, tačiau į gatvę su kelnėmis moterys tuomet nėjo, kaip nėjo ir be kepuraitės. O kelnes pirmai 1930-ųjų pabaigoje apsivilkusiai Marlene Dietrich tai baigėsi blogai – taip nederamai gatvėje pasirodyti drįsusią damą areštavo policija…
Įdomu tai, kad vyrai visą tą laiką išliko elegantiški, visuomet į darbą ėjo su kostiumais ir kaklaraiščiais. Ir tik penktojo dešimtmečio pabaigoje į jų madą įsisuko laisvesni vėjai.
Prieš 100 metų vyravo įdomi berniukų aprangos tendencija – jie iki 5 metų buvo rengiami suknelėmis. Paties mados žinovo tėvas jam pasakojo, kad jis su ta suknele irgi atsisveikino tik jau būdamas 5-erių. Pasak A. Vasiljevo, taip daryta praktiškumo sumetimais – kad berniukams paprasčiau būtų tualete…
Madą pirmyn varo pavydas
Pasak mados žinovo, jei žmogus nori atrodyti elegantiškai, tarp jo kūno ir drabužio turi būti tarpelis, aptemptas trikotažas nėra geras pasirinkimas apvaliam žmogui, o išilginiai dryžiai, nors kilogramų ir nesumažins, bet visada aukštins ir lieknins. „Atsiminkite tai, mano gražuolės“, – linksmai šypsodamasis šilutiškėms sakė svečias.
Ar moterys kada nors nustos sekti mada? Pasak A. Vasiljevo, to nebuvo ir nebus niekada, nes moterys jaučia pernelyg didelę konkurenciją vienos kitoms. „Mada – ne tik drabužiai, jai paklūsta absoliučiai visos gyvenimo sritys. Juk net namų spalvas, poilsiui skirtas šalis, vaikų vardus, restoranus ir t.t. renkamės madingus. Mada neseka tik tie, kurie neturi galimybių, o pirmyn ją varo gyvybingiausias žmogaus charakterio bruožas – pavydas. Tiesa, gera žinia yra ta, kad senstant jis silpsta, vyresniam žmogui tampa nebesvarbu, ką apie jį mano aplinkiniai“, – tokias įdomias tiesas atskleidė žymusis Šilutės svečias.
Paroda veiks iki rugsėjo 29 dienos.
Reklama: Kelnės moterims