Maisto švaistymas – išsprendžiama problema

maistasKasmet visuomenė išmeta neįtikėtinai daug maisto. Žmonės nusiperka daug įvairių maisto produktų ir neįstengia jų suvartoti, todėl tenka išmesti. Neretai šiukšliadėžėje atsiduria dar nesupuvęs obuolys ar nespėjusi sužiedėti duonos riekė. Tačiau visuomenė, matydama didėjančius švaistymo mastus, randa vis daugiau būdų šiai problemai mažinti.

Vis dažniau atliekami, dar tinkami vartoti maisto produktai atiduodami skurdžiai gyvenantiems žmonėms, o nebetinkamas vartoti maistas  kompostuojamas. Tokiu būdu ne tik sumažinamas maisto švaistymas, bet ir organinių atliekų patekimas į sąvartynus.

„Maisto bankas“ – prieš maisto švaistymą

Europos Komisijos duomenimis, kasmet ES iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus (t. y. apie 180 kg vienam gyventojui), nors 79 mln. ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o 16 mln. yra priklausomi nuo maisto labdaros. Lietuvoje su maisto švaistymu kovoja labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių –  bendradarbiauti su maisto gamintojais ir prekybininkais, surenkant iš jų tinkamus vartoti maisto produktus, kurie dėl įvairių priežasčių negali patekti į prekybą.

Nevyriausybinės organizacijos „Maisto bankas“ Plėtros ir komunikacijos vadovo Vaidoto Ilgiaus nuomone, maisto švaistymas ir jo mažinimas yra plati tema, apimanti sritį nuo namų vartojimo įpročių kaitos iki gamintojų ir prekybininkų praktikos keitimo.

„Organizacija „Maisto bankas“ siekia, kad pramonės ir prekybos įmonės įdiegtų sistemas, leidžiančias atliekantį neparduodamą, tinkamą vartoti maistą perduoti nepasiturintiems. Tokiam „maisto gelbėjimui“ reikia ir papildomų išteklių – sandėlių, transporto, įrangos, savanorių ir darbuotojų – todėl čia labai svarbus rėmėjų, savivaldybių ir visuomenės vaidmuo. Tik bendrų pastangų dėka galime efektyviai sumažinti maisto švaistymą“, – sakė „Maisto banko“ atstovas.

Nuo 2009 metų „Maisto bankas“ bendradarbiauja su prekybos tinklu „IKI“, kuris atiduoda paskutinę dieną galiojančius maisto produktus skurdžiai gyvenantiems žmonėms. „Maisto banko“ darbuotojai iš parduotuvių kasdien ryte surenka maisto produktus ir tą pačią dieną juos paskirsto socialiai remtiniems žmonėms.

Šiuo metu kiekvieną dieną atiduodama apie 2 tonas maisto, o per metus tokios paramos suteikiama už 12 mln. litų. Skurdžiai gyvenantiems žmonėms atitenka kasdienio vartojimo produktai – pieno produktai, duonos gaminiai, daržovės ir vaisiai. V. Ilgiaus teigimu, kasdien tokia parama maistu surenkama 33 miestuose ir išdalinama 178 socialinėms organizacijoms, tokiu būdu kas savaitę nepasiturintys žmonės pamaitinami vidutiniškai 11 000 kartų.  

Atliekamas maistas – skurstantiems

maistasŠalies gyventojai, turintys atliekamų, tinkamų vartoti maisto produktų, gali jais pasidalinti su skurdą patiriančiais žmonėmis.

„Jei žmogus turi atliekamo maisto, galima kreiptis į savo regiono „Maisto banko“ padalinį. Mūsų kolegos patars, kokiu būdu ir kur yra artimiausia galimybė atiduoti maistą. Svarbiausia, kad maistas turi būti galiojantis ir atiduotas su nepažeista pakuote“, – sakė V. Ilgius.

Didmiesčiuose maistas gali būti paliktas „RIMI“ parduotuvėse esančiuose specialiuose konteineriuose. Juose galima palikti ilgai negendančius maisto produktus – kruopas, makaronus, miltus, konservuotas daržoves, žuvį, mėsą, aliejų, cukrų ir kitą maistą ne stiklinėje taroje. Šiuos produktus „Maisto banko“ darbuotojai perduoda skurstantiems žmonėms.

Išeitis – maisto kompostavimas

Atliekamus, bet dar tinkamus vartoti maisto produktus žmonės gali atiduoti skurdžiai gyvenantiems žmonėms, o ką daryti su nebetinkamu vartoti maistu, neišmetant jo į šiukšliadėžę? Šiuo metu vis daugiau žmonių pradeda kompostuoti maisto atliekas. Tai ne tik sumažina organinių atliekų patekimą į sąvartynus, bet ir teikia naudą gamtai, nes kompostas – puiki trąša žemei.

Jau nuo seno sodus ir daržus turintys žmonės organines atliekas kompostuoja ir jomis tręšia dirvą. Pastaruoju laiku Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas namų kompostavimo sistemoms, kurios padeda pasigaminti ekologiškų trąšų – biohumuso – ištisus metus.

Specialiose sliekų komposto dėžėse nebetinkamas vartoti maistas kompostuojamas, o vėliau gautą turinį galima panaudoti namų reikmėms: gėlėms, vaismedžiams, vaiskrūmiams, daržovėms, kitiems augalams, vejai tręšti.

Anot Lietuvoje namų kompostavimo sistemų populiarinimu užsiimančios UAB „Verdetera“ Pardavimų skyriaus vadovo Armino Mačiulio, kompostavimo dėžės namuose kol kas dar naujovė – šiuo metu šalyje jomis naudojasi tik daugiau negu šimtas šeimų.

„Namų kompostavimo sistema pritaikyta ir lauko, ir vidaus sąlygoms, tačiau namuose geriausia laikyti katilinėje ar garaže. Komposto kvapas labiausiai priklauso nuo to, kokios maisto atliekos bus dedamos. Nors sliekai savo išskyrose turi dezodoruojančių savybių, tačiau, pradedant kompostuoti, silpnas kvapas gali atsirasti. Vėliau kompostas kvepia žeme“, – teigė A. Mačiulis.

Perdirbant bioskaidžias maisto atliekas 30 proc. sumažinamas išmetamų šiukšlių kiekis.

Maisto švaistymas tampa rimta problema. Todėl visuomenė randa vis daugiau būdų ir priemonių šiai problemai mažinti. Vis dažniau atliekami, dar tinkami vartoti maisto produktai atiduodami skurstantiesiems, o nebetinkamas vartoti maistas kompostuojamas. 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.