Įprasta, kad jei techninio eismo įvykio metu apgadinami du automobiliai, vairuotojai užpildo deklaracijas. Kitais atvejais avarijų dalyviai laukia, kol atvyks policija. Iki atvykstant pareigūnams transporto priemonės trikdo eismą ir blaško kitus vairuotojus.
Masinės avarijos dažniausiai įvyksta didelio intensyvumo gatvėse, taip pat prekybos centrų aikštelėse, kuriose automobilių koncentracija didesnė, dažniau kertasi jų judėjimo trajektorijos. Magistraliniuose keliuose masinių avarijų rizika aukštesnė dėl didesnio greičio, todėl derėtų nepamiršti ne tik, kaip elgtis esant prastoms eismo sąlygoms, bet ir kilus eismo įvykiui.
Masiškiausia šiemet įvykusi avarija buvo sausio pabaigoje netoli Rumšiškių, kai susidūrė net 14 automobilių. Dar 6 transporto priemonės tą pačią sausio 25 dieną susidūrė kelyje Vilnius-Panevėžys. Tądien eismo sąlygas sunkino plikledis.
Kaip elgtis pamačius avariją?
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova pažymi, kad magistraliniai keliai itin pavojingi, ir nesvarbu, kuriuo metų laiku dėl didesnio greičio. Svarbu saugiai elgtis ne tik važiuojant, bet ir pastebėjus kelyje eismo įvykį.
Pamatę kliūtį iš karto turime perspėti kitus eismo dalyvius įjungdami avarinį signalą. Taip važiuojančius iš paskos informuosime, kad priekyje galimas pavojus ir reikalingas papildomas dėmesys. Pamatę eismo įvykį vairuotojai mėgsta dairytis, pristabdo. To gali nepamatyti iš paskos važiuojantys vairuotojai, gali įvykti dar viena avarija. Pamačius eismo įvykį derėtų pasidomėti, ar nereikia pagalbos.
„Apsirengus ryškiaspalvę liemenę reikėtų pasiteirauti, ar nėra sužeistųjų, o jei yra, suteikti pirmąją pagalbą. Yra buvę, kai eismo įvykio vietoje sustojo daugybė žmonių, tačiau nei vienas neiškvietė pagalbos. Todėl svarbu pasidalinti darbais, kas kviečia pagalbą, o kas teikia pagalbą“, – sako instruktorė.
Kaip vieną iš saugaus eismo prevencijos priemonių O. Židovlenkova įvardija tarnybų siunčiamus pranešimus. Tokio pranešimo sausio 25 dieną sulaukė ji ir kiti mobiliojo ryšio vartotojai. Pranešta apie A2 kelyje įvykusį eismo įvykį ir kad eismas nukreipiamas aplinkiniais keliais, vairuotojai įspėti apie slidų kelią bei šoninį vėją. „Galėtų tokie pranešimai būti dažnesni“, – sako ji.
Kada kviesti policiją?
Policijos komentare pažymima, kad kai eismo įvykyje nėra nukentėjusiųjų, o dalyviai yra blaivūs, aplinkybės gali būti aiškinamosios be policijos.
„Pildyti deklaraciją galima nepriklausomai nuo eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių skaičiaus, galima pildyti ir kai žala padaryta turtui. Tai yra civiliniai santykiai, kuriuos galima spręsti be policijos, tačiau jei reikalinga užtikrinti saugumą, gali būti kviečiama policija. Eismo taisyklėse nurodyta, kad pastebėję kliūtį kelyje, eismo dalyviai privalo ją pažymėti, patraukti, o jei to neįmanoma padaryti, pranešti policijai“, – teigiama policijos komentare.
Kilus abejonių dėl įvykio kaltininko, derėtų kviesti policiją. Tačiau jeigu visi įvykio dalyviai sutaria, kas yra kaltininkas ir žino, kad deklaraciją reikia pildyti su paskutiniojo automobilio vairuotoju, policijos galima ir nekviesti. Tokiais atvejais sumaišties yra daug, todėl svarbu neskubėti, išsiaiškinti, ar visi įvykio dalyviai supranta, kaip tokioje situacijoje reikia pildyti deklaraciją.