Praėjusią savaitę šalia Šilutės esančio Armalėnų kaimo gyventojus pašiurpino čia nebe pirmi metai kasinėjančių archeologų darbas: atkasę kelias masines kapavietes ir atradę čia palaidotų Macikų koncentracijos stovyklos kalinių kaulų, istorijos tyrinėtojai juos uždengė plėvele ir vėl užkasė.
Redakcijai skambinę šilutiškiai baisėjosi tokia, anot jų, nepagarba čia prieš septynis dešimtmečius atgulusių žmonių palaikams. Tokia pat nepagarba jie kaltina ir tiesiai per kapavietę kelią nutiesusius specialistus, ir čia namus pastarąjį dešimtmetį išsistačiusius šilutiškius: esą, visi jie žinojo, bet ignoravo šį faktą ir „palocius“ statėsi tiesiai ant žmonių kaulų…
Palaidoti rusų kaliniai
Pasipiktinę šilutiškiai „Šilutės naujienoms“ pasakojo, jog sovietmečiu Armalėnuose stovėjęs akmuo, žymintis masinės kapavietės vietą. Visi vietiniai gyventojai žinojo, kad šiame kaime yra ne viena vieta, kur sulaidoti II pasaulinio karo metu Macikų lageryje kalėję žmonės.
Dabar žinoma daugiau: šiame kaime yra 7 masinės kapavietės (tiek iki šiol yra aptikta), kuriose kaliniai buvo laidoti net dviem aukštais. Apie tai „Šilutės naujienoms“ pasakojo Savivaldybės vyriausioji specialistė – paminklosaugininkė Reda Švelniūtė.
Specialistė sako, jog buvo girdėjusi, kad šiame kaimelyje kažkada išties stovėjo kapavietes žymintis akmuo, tačiau jai pačiai jo matyti neteko.
Šiemetiniai archeologiniai kasinėjimai Armalėnuose, Žaliojoje gatvėje – nebe pirmieji. Pasak R.Švelniūtės, pradžia buvo 2012-aisiais, kai čia namus statyti pradėję žmonės kasdami duobes pamatams ir aptiko žmonių kaulų.
Archeologų grupė, vadovaujama Egidijaus Abromavičiaus, tuomet užfiksavo 7 masinių kapaviečių duobes. Pagal išlikusius kai kuriuos rūbų fragmentus nustatyta, kad čia laidoti tik rusų kariai, 1943-1944 m. kalėję Macikų lageryje.
Mokslininkai teigia, kad šios masinės kapavietės Armalėnuose atsirado tada, kai lageryje prasiautė dėmėtosios šiltinės epidemija ir lagerio kapinėse ėmė trūkti vietos mirusiems kaliniams laidoti.
Pažadėjo parengti ataskaitą
2013-2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Šilutės r. savivaldybe vykdė projektą „Mirties namai 1939-1955 m. Prikeltos atminties žinia“, ir Macikų lagerio apylinkes archeologai tyrė dar kartą. Naujų kapaviečių neaptikta.
Visa tyrinėjimų medžiaga bei kiti išsamūs istoriniai ir archyviniai duomenys apie Macikų lagerį sudėti į knygą „Mirties namai“.
Įgyvendinus šį projektą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ieškojo pinigų tolesniems archeologiniams tyrinėjimams Armalėnų miškelyje, mat šis miškelis iki šiol nebuvo žvalgytas.
Šiuo metu kaip tik ir vyksta šis tyrimų etapas, kuriam vadovauja archeologas Darius Balsys ir kurio pabaiga numatyta lapkritį. Pasak R.Švelniūtės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras pažadėjo parengti išsamią ataskaitą apie tai, kas nustatyta tyrimo metu.
O kol kas Šilutės r. savivaldybės specialistai apie Armalėnuose vykstančius darbus žino ne ką daugiau už bet kurį bendruomenės narį, mat savivaldybė apie tokius centro darbus neinformuojama nė žodeliu.
Anot Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės, tai akivaizdžiai parodo požiūrį į savivaldybes…
Statyti gali bet kas ir bet kur
Paminklosaugininkė R.Švelniūtė neįžvelgia „nusikaltimo žmogiškumui“ dėl to, kad palaikai buvo atkasti ir vėl užkasti uždengus plėvele. Pasak jos, taip daroma visais atvejais, kai žmonių kaulų randama žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu.
„Archeologų tikslas yra užfiksuoti kapavietes, o ne išimti ir perlaidoti palaikus. Perlaidojimui reikėtų nepalyginamai daugiau lėšų, o Armalėnuose rastų palaikų buvo nutarta neperlaidoti“, – sakė R.Švelniūtė.
Anot jos, perlaidojant reikėtų iškasti visus kelis šimtus palaikų, atlikti jų ekspertizes ir tik tada organizuoti pagarbias visų palaikų laidotuves. Taip daroma tais atvejais, kai masinėse kapavietėse gulinčius palaikus būtina perlaidoti.
Pasak R.Švelniūtės, formaliai žiūrint, pagal dabar galiojančią tvarką, Armalėnuose bet kas ir bet kur gali bet ką statyti. Taip yra todėl, kad nors čia kadaise palaidota šimtai žmonių, Kultūros paveldo departamentas jau 4 metai šios teritorijos neįrašo į Kultūros vertybių registrą.