Mezgėjos – įvairios patirties
Projektas „Amatystė Mažojoje Lietuvoje“, inicijuotas Klaipėdos etnokultūros centro, prieš pusmetį subūrė kūrybingą mezgėjų bendruomenę. Moterys mokėsi megzti įstabaus grožio lietuvininkų tradicines pirštines pagal išlikusius muziejuose ar rašytiniuose šaltiniuose autentiškų Mažosios Lietuvos pirštinių pavyzdžius.
Tradicinio mezgimo klube dalyvauja įvairaus amžiaus ir skirtingos patirties mezgėjos – tiek žinomos tautodailininkės, tiek pirmuosius mezginius mezgančios. Tai įvairių profesijų atstovės: pedagogės, teisininkės, inžinierės, fotografės, buhalterės, virėjos, grožio specialistės, floristės, valstybės tarnautojos, gidės, muziejininkės, verslininkės.
„Tačiau svarbesni ne tie profesijų skirtumai, o vienijantys bruožai – žavėjimasis senaisiais rankdarbiais, noras pažinti mūsų krašto mezgimo tradicijas, jas tęsti ir dalyvauti mezgimą populiarinančiose veiklose”, – sako tradicinio mezgimo klubui vadovaujanti Mažosios Lietuvos pirštinių mezgimo tradicijos tyrinėtoja ir puoselėtoja, sertifikuota tradicinių amatų meistrė Irena Armonienė.
Mezgimas – gyvenimo būdas
Parodoje eksponuojamos atkurtos tradicinės Mažosios Lietuvos pirštinės bei jų raštų ir spalvų įkvėpti autorinio dizaino mezginiai. Ši unikali kolekcija sukurta bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos studentais, kurie, remdamiesi šiuolaikinėmis jaunimo mados tendencijomis, ieškojo būdų, kaip tradicinius ornamentus pritaikyti šiandienos aprangoje.
Sunku net patikėti, kad tokių pirštinių pora mezgama apie tris mėnesius. Tai patvirtina ir Irena, sakydama, kad megzti Mažosios Lietuvos pirštines nėra paprasta. „Vienai pirštinei megzti ant virbalų yra užmetamos 150 akių, o tai prilygsta nemažam megztiniui. Virbalai yra pasirenkami 0,7 arba pirmo numerio, kurie tinka megzti tik labai plonais siūlais, tokiais kaip audėjos audžia”, – sako I. Armonienė.
Sudėtinga būna ir tais atvejais, kai pasirenkama megzti pagal išeiginių, puošniausių krašto pirštinių pavyzdžius. Ploniausi siūlai ir smulkiausi raštai tampa tikrų tikriausiu kantrybės išbandymu. O dar tie akiai neįprasti spalvų deriniai… Bet šioms moterims mezgimas yra poilsis, meditacija, saviraiška. Jos visos tarsi susitariusios išdidžiai sako: „Mezgimas man – gyvenimo būdas“.
Studentų iniciatyva
Mažosios Lietuvos tradicinių pirštinių grožis – subtilus ir išskirtinis. Joms būdingi spalvoti riešeliai, megzti skersiniais ruoželiais iš skirtingų spalvų siūlų, o riešas dažnai užbaigiamas spalvoto rašto juostele, primenančia šimtaraštę juostą. Viršutinėje plaštakos dalyje įmegztas stambus ornamentas, o delnas ir pirštai tolygiai marginami smulkiais rašteliais. Ilgosios pirštinės puošiamos kelių eilių kutais ir įvairiomis dekoratyviomis, skirtingomis technikomis megztomis juostelėmis. Ypatingas akcentas – įmegzti žodžiai ar pirštinių savininko inicialai, suteikiantys kiekvienam mezginiui asmeniškumo.
Projekte dalyvavo ir Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto IV kurso grafinio dizaino studentė Beatričė Arštikytė ir VDA magistrantūros I kurso dizaino studentai Vesta Rugilė Nausėdaitė ir Arnoldas Šliuževičius. Beatričė skaitmenino lietuvininkių tradicinių pirštinių raštus, pagal kuriuos mezgėjos mezgė pirštinių kopijas. Vesta ir Arnoldas, konsultuojami kostiumo dizainerės Jolantos Rimkutės, tradicinius raštus pritaikė šiuolaikinei jaunimo aprangai. Studentų pasiūlytas koncepcijas adaptavo ir įgyvendino mezgimo klubo narės.
Parodai sukurti autoriniai ekspozicijos sprendimai – grafinė medžiaga ir eksponavimo įranga, atspindintys tradicijas ir šiuolaikinį dizainą.
Ši paroda – tikra kūrybinės bendrystės istorija, atskleidžianti, kaip senieji amatai gali įkvėpti naujas formas, spalvas ir idėjas, o pirštinės yra ne tik tradicinė aprangos detalė, bet ir jauki šiuolaikinė dovana, šilta padėkos, dėmesio išraiška.