Šeštadienį gausus Šilutės urėdijos miškininkų būrys minėjo savo profesinę šventę – Miškininko dieną.
Šiemet ši šventė atėjo beveik lygiagrečiai su Generalinės miškų urėdijos pradėta valstybinių medelynų pertvarka – Damoklo kardas pakibo virš didžiosios dalies – 22 Lietuvos medelynų, auginančių daigelius visos šalies miškams. Baigus medelynų optimizavimo procesą, manoma – iki 2020-ųjų metų, Lietuvoje turėtų likti 13 medelynų.
Šilutės urėdija taip pat turi savo medelyną Norkaičių miškuose, ir kol kas, bent jau pirmajame etape, jo uždaryti nenumatoma. Todėl Miškininkų dienos proga parengėme reportažą apie šią žaliojo mūsų šalies rūbo puoselėtojų darbo sritį.
Investuos tik į perspektyvius medelynus
Generalinė urėdija skelbia, kad medelynų optimizavimo komisija įvertino visus medelynus ir investuoti nuspręsta tik į perspektyvius. Todėl jau šiemet keturioms šalies urėdijoms uždrausta sėti naujų pasėlių, nes naikinami jų medelynai. Kitąmet miškų sodmenų sodinti negalės dar trys urėdijos.
„Tie medelynai, kurie užaugina nedaug medelių sau ir dar truputį – miškų savininkams, yra neperspektyvūs. Sodmenys pas juos brangūs, dingsta ir pelningumas, urėdijai reikia įdėti daugiau lėšų, kad pasiektų kokybės“, – respublikinė žiniasklaida cituoja Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėją Darių Stonį.
„Neįsivaizduoju, kaip iš Varėnos važiuoti į Kėdainius ar Kauną, atsivežti 2 ar 3 tūkst. sodinukų. Kita vertus, Pietų Lietuvos klimatas yra kitoks, dirvožemis – kitoks, ir patys augalai – kitos kokybės. Todėl iškils prigijimo problema. Tai neatpigins ir sumažins darbo vietų“, – kitokią nuomonę yra išreiškęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Vidas Mikalauskas.
Pagrindinis rūpestis – Šilutės miškai
Norkaičių medelynas įkurtas apie 1954 metus. Iki 1993 metų jis buvo Norkaičių girininkijos padalinys, o tuomet tapo atskiru ūkiniu vienetu.
24 hektarų ploto medelynui jau 7 metus vadovaujantis Arimantas Jurjonas pasakoja, jog ir mūsų medelyno perspektyva aiški tik iki 2020-ųjų, vėliau gali būti visaip.
Aptvertoje Norkaičių medelyno teritorijoje, ilgose vagose, vienur veši visai dar mažyčiai sėjinukai, kitur – jau ir poros, ir 4 metų mažyčiai medeliai. Dar kiti plotai – šviežiai įdirbti, ir netrukus į juos bus beriamos sėklos ar persodinti kurie nors sodinukai.
Pernai medelynas išaugino apie 1 mln. 800 tūkstančių sodinukų ir 2 mln. 144 tūkstančius sėjinukų. Šiemet planuojama išauginti irgi panašius kiekius būsimųjų medelių šalies miškams atkurti ir naujai įveisti. Šie skaičiai panašūs kasmet.
Didžioji jaunųjų medelių dalis, žinoma, iškeliauja į Šilutės urėdijos miškus. „Mūsų pagrindinis rūpestis – kad urėdija turėtų sodinukų. Jei reikėtų jų iš kitur atsivežti, po to išvežioti po miškus ir sodinti, būtų nemenkos išlaidos. Vien mūsų urėdijai kasmet reikia apie 1 milijono 200 tūkstančių įvairių rūšių sodinukų“, – sako medelyno viršininkas.
Dalį sodinukų nuperka ir privačių miškų savininkai. Vien šių metų pavasarį, pasak A.Jurjono, privatininkai išsivežė apie 340 tūkstančių sėjinukų ir sodinukų. Tie medeliai iškeliavo ne tik į mūsų rajono miškus, bet ir į Rietavą, Tytuvėnus, Kauną ir t.t.
Šiemet užsodino 3 ha miško
Populiariausi medeliai, kurio prašo pirkėjai, yra eglutės, mat jos nereiklios, jas galima sodinti į neparuoštą dirvą, gerai auga ir ūksmingose vietose. Miškų savininkai noriai perka beržų, liepų, ąžuolų ir juodalksnių sodinukus.
Šį pavasarį medelyno pajamos viršijo 60 000 eurų, tad, anot A.Jurjono, metai neblogi. Juolab kad pardavimas dar nebaigtas, žmonės dar važiuoja į medelyną, nors rudeninis miškų atsodinimas nė iš tolo neprilygsta pavasariniam miškasodžiui.
Ypač dideli žaliojo rūbo plotai Ožkarčių miške buvo užsodinti praėjusį balandį, kuomet visa Lietuva susivienijo siekdama miško sodinimo rekordo. Kasmetinio pavasarinio miškasodžio pradžią paversti nacionaline švente tuomet pilietiškus ir gamtai neabejingus tautiečius pakvietė visos 42 šalies urėdijos. Šilutiškiai neliko nuošalėje: sodinti miško atvyko ne tik patys miškininkai, bet ir gausūs būriai talkininkų – mokyklų, visuomeninių organizacijų, įmonių ir įstaigų atstovų.
Šalia Ožkarčių esančiame Norkaičių medelyne šiemet miškasodžio šventei buvo išauginta tūkstančiai sodinukų. Į talkos vietą atvežta 2200 keturmečių eglaičių, 3600 trimečių pušelių ir apie 1100 vos 2 metukų berželių. Kiek mažiau pušelių, eglaičių, liepų ir šiek tiek maumedžių sodinukų, pačių miškininkų pikirantais vadinamų, talkos dienos išvakarėse pasodinta beveik hektaro plote Norkaičių girininkijoje.
Tad iš viso šilutiškiai pasodino apie 3 hektarus naujo miško.
O visoje šalyje po šios visuotinės akcijos sužaliavo apie 100 ha ateities miškų, buvo pasodinta apie pusė milijono medelių.
Auginami tik miško medžiai
Norkaičių medelyno viršininkas A.Jurjonas ir jo pavaduotoja Loreta Skirbutienė vadovauja keliolikai sezoninių darbininkų. Pagrindinis jų darbas – sėti, ravėti, iškasti ir persodinti sodinukus, purkšti juos kenkėjus naikinančiais fungicidais.
Šiuo metu persodinama dalis eglaičių – 2 metukų sėjinukai tampa sodinukais. Įdomu tai, kad tik eglaitės persodinamos, sulaukusios 2 metų, tuo tarpu greičiau augantys berželių, juodalksnių ir pušelių sėjinukai persodinami vos po metų.
Medelyno darbuotojai eglių ir pušų sėklas ima tik iš specialių sėklinių plantacijų – geriausių sėklinių medžių, o juodalksnių ir beržų – iš sėklinių medynų. Ąžuolų gilės renkamos iš genetinių draustinių, kurių yra ir Norkaičiuose, ir Švėkšnos bei Pagėgių miškuose.
Dekoratyvinių medelių ir krūmų Norkaičių medelynas neaugina.
Lietuvoje atstumai – nedideli
Norkaičių medelynas nuolat modernizuojamas, įsigijama vis naujesnės technikos daigynams įveisti ir prižiūrėti. Dalyje medelyno įrengta stacionari požeminė laistymo sistema, o prieš 9 metus įsigyta mobili laistymo ritė, palaistanti visą medelyno teritoriją. Dirba ir sodmenų bei daigų šaknų pakirtimo mašina, įrengtos patalpos iškastiems sodmenims laikyti ir rūšiuoti.
Prieš kelis metus miškininkai įsigijo sėklų sėjamąją ir kastuvinę frezą pūdymams įdirbti, sodmenų kasimo ir verstuvinį plūgus, traktorių ir purkštuvą, o šiemet pirko tarpueilių ravėjimo frezą, kuri ateityje leis atsisakyti nemažai rankų darbo.
Prieš kelis metus rekonstruotame pastate įrengtos patalpos medelyno technikai laikyti, o pernai atnaujintos buitinės patalpos medelyno darbuotojams.
A.Jurjonas nemano, kad panaikinus dalį medelynų šalyje kils sodinukų prigijimo problema. Anot jo, Pamaryje žiemos, žinoma, šiek tiek švelnesnės dėl jūros įtakos, bet atstumai Lietuvoje nėra tokie dideli, kad klimatas smarkiai skirtųsi, tad iš sėklinių plantacijų išaugintus sodinukus galima vežioti po visą Lietuvą.