Medicininės atliekos gali būti užterštos infekcinėmis ligomis sergančių žmonių krauju ar kitais organizmo skysčiais. Tokioms atliekoms patekus į sąvartynus ar jų biologinio apdorojimo įrenginius, čia dirbantys darbuotojai gali susižeisti, įsidurti ir užsikrėsti.
Kai sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikia gydytojai ar slaugytojai, medicinines atliekas jie turi surinkti patys ir išsivežti į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jos bus nukenksmintos arba saugomos iki tinkamo sutvarkymo. Jei atliekos susidaro gydantis savarankiškai ar tvarkant namų vaistinėlę, jas išmesti reikėtų laikantis reikalavimų.
Vaistus priima vaistinės
Nebetinkamus naudoti vaistus draudžiama nuleisti į kanalizaciją, išmesti su kitomis atliekomis ar atsikratyti kur pakliuvo, nes jais gali apsinuodyti kiti asmenys. Nebereikalingus vaistus ir pasenusius nemokamai priima visos vaistinės, kurios vėliau juos perduoda tokių atliekų tvarkytojams.
Adatų negalima nuleisti į kanalizaciją, nes jos lengvos ir plūduriuoja vandens paviršiuje. Todėl adatas sunku pašalinti iš nuotekų valymo įrenginių ir jos gali patekti į aplinką. Visus aštrius daiktus reikia sudėti į saugias talpyklas iš karto po panaudojimo, panaudotus švirkštus dėti į talpyklas kartu su adata, kad nuimant adatą neįsidurtumėte.
Aštriems daiktams šalinti galima naudoti balinimo arba ploviklių butelius užsukamu arba sandariai uždaromu dangteliu, tuščius metalinius indelius su dangčiais, kavos dėžutes, jų negalima dėti į stiklinius indus, plastikinius butelius, kartonines dėžutes.
Ant talpų, į kurias sudedami aštrūs daiktai, reikėtų užrašyti, kad tai aštrūs daiktai, taip atliekų tvarkymo darbuotojai galės atskirti, kad tai pavojingos atliekos. Tada šias talpas jau galima išmesti į buitinių atliekų konteinerį.
Panaudotus švirkštus priima ir kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kontaktai skelbiami RATC interneto svetainėse.
Medicinines pirštines, krauju permirkusius tvarsčius reikėtų sudėti į atskirą plastikinį maišą, gerai užrišti ir tik tada mesti į namuose esantį atliekų maišą, kuris bus metamas į buitinių atliekų konteinerį.
Gyvsidabris – ypač pavojingas
Gyvsidabrio turinčius daiktus galima priduoti DGASA ir kitoms įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti gyvsidabrio atliekas. Tokių įmonių sąrašą galima rasti Atliekų tvarkytojų valstybės registre.
Gyvsidabrio turintiems daiktams sudužus būkite ypač atidūs. Gyvsidabris garuoja, jo garai nuodingi, todėl svarbu tokių daiktų neišmesti bet kur, jie gali užteršti dirvožemį, vandenį, orą. Gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link. Pirmiausia surinkti stambesnius rutuliukus naudojant popieriaus lapą ir lazdelę, o smulkesnius su lipnia juosta arba gumine kriauše su specialiu stikliniu rinktuvu.
Dar galima naudoti drėgną klijais pateptą popierių. Renkant išsiliejusį gyvsidabrį privalu mūvėti gumines pirštines, dėvėti respiratorių. Surinktą gyvsidabrį reikia supilti į sandarų indą su vandeniu (vandenyje jis negaruoja), indą būtina pristatyti į DGASA arba kreiptis į savo savivaldybę, kuri turi sutartį su tokių atliekų tvarkytojais ir sudaro galimybę šias atliekas priduoti nemokamai.
Išsiliejus didesniam kiekiui gyvsidabrio, skambinkite telefonu 112 ir kvieskite ugniagesius gelbėtojus.
Jie mechaniškai ir cheminėmis priemonėmis iš aplinkos pašalins gyvsidabrį, jo junginius ir garus.
Laboratorinius tyrimus gyvsidabrio koncentracijai patalpų ore nustatyti atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Jei įtariate, kad galėjote apsinuodyti gyvsidabriu, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba Apsinuodijimų informacijos biurą telefonais (8 5) 236 20 52 arba 8 687 533 78.