Kūrėjas iš Dievo – taip galima apibūdinti tautodailininką Petrą Balsį, kurio personalinė drožinių paroda šiuo metu pristatoma ir Šilutės H.Šojaus muziejuje. Menininko dirbiniuose – bareljefuose, skulptūrose, stogastulpiuose – vyrauja santūrios statiškos formos, liaudiškai skulptūrai būdingas realistiškumas. Kūryboje vyrauja trys pagrindinės siužetinės grupės: pagonybė, krikščionybė ir pamario bei jūriniai motyvai.
Anot paties autoriaus, jam siužetus diktuoja baltiškoji mitologija, padavimai ir legendos, sakralinė dailė bei aplinka, kurioje jis gyvena.
Tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius P.Balsys gimė ir augo Švėkšnoje. Atėjusiems į parodos atidarymą šilutiškiams jis sakė, jog piešti mėgo nuo vaikystės. Besimokydamas Švėkšnos aštuonmetėje mokykloje būsimasis tautodailininkas buvo uolus sienlaikraščio dailininkas, dėl šių pareigų dažnai užsitraukdavęs draugų nemalonę. Pirmieji vaiko pamatyti menai neabejotinai buvo sakralinė tapyba ir skulptūra, o bažnyčia – vienintelė prieinama ir visad atvira meno galerija.
Dailės pradžiamokslį Petras, jau būdamas brandaus amžiaus, išėjo Klaipėdos vaikų dailės mokyklos suaugusiųjų klasėje, nuolat mokėsi savarankiškai. Bet daugiausiai išmoko lankydamas parodas, analizuodamas didžiųjų meno meistrų kūrybą.
Pirmasis P.Balsio drožinys (jam tada buvo penkiolika) – dekoratyvinis tvoros fragmentas, iki šiol saugomas Nogaičių sodyboje, Vilkų Kampe. Tada ir užsimezgė pirmasis dialogas su medžiu, tačiau rimčiau prie jo sugrįžo 1975-aisiais, po tarnybos sovietinėje armijoje.
Kaip parodos atidaryme sakė pats skulptorius, jis labiausiai mėgsta drožinėti pagoniškomis, baltiškomis, krikščioniškomis bei istorinėmis temomis. P.Balsys drožia kaukes, mažas skulptūrėles, kamerines skulptūras, bareljefus, kryžius ir monumentalias skulptūras.
Tautodailininkas jau surengė nemažai personalinių parodų. Didelė P.Balsio darbų dalis yra iškeliavusi po visą pasaulį, taip pat eksponuojama ir Lietuvoje – Nacionaliniame, Molėtų etnokosmologijos, Mažosios Lietuvos ir kt. muziejuose.
Kiek iš viso tautodailininkas yra išdrožęs pagoniškų dievybių, rūpintojėlių ar pamario žvejų, šiandien pats sunkiai besuskaičiuotų. Anot jo, svarbiausia, kad niekas neatsiranda savaime, iš niekur. Medis menininkui iki šiol yra toji materija, kurioje skleidžiasi pasaulėžiūra ir pasaulėjauta, o skulptūra – pati aukščiausia raiškos forma. Visi bandymai ieškoti įmantresnių, modernesnių skulptūros formų neduoda rezultatų.
„Belieka kurti tai, ką geriausiai išmanai, ką drožia rankos, ką diktuoja širdis“, – sako parodos autorius.
Nuo 1979 metų P.Balsys yra Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narys, 1982-aisiais jam suteiktas liaudies meistro vardas, o 2005 m. – meno kūrėjo statusas. P.Balsys nuolat dalyvauja medžio drožėjų simpoziumuose, yra tautodailės parodų bei skulptorių kūrybinių seminarų dalyvis.
Tautodailininko paroda H.Šojaus muziejuje bus eksponuojama iki kovo 6 d. Vėliau eksponatai bus per-kelti į Restauracijos ir eduka-cijos centrą, kuriame P.Balsio drožinius galės įsigyti visi norintieji.